Options
Valstybių narių atsakomybės už privatiems asmenims padarytą žalą kilmė ir ryšys su Europos Bendrijos teisės viršenybės, tiesioginio veikimo bei veiksmingumo principais
Bražinskaitė, Loreta |
Balčiūnaitė, Justina | Recenzentas / Rewiewer |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gabartas, Herkus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šaltinytė, Loreta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Peciukonienė, Ieva | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šio magistro baigiamojo darbo tikslas - atskleisti valstybių atsakomybės už žalą kilmę Europos Bendrijos teisėje ir išorinį bei vidinį atsiradimo kontekstą, sampratą bei sąsają su EB teisės viršenybės, tiesioginio veikimo ir veiksmingumo principais. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiama nacionalinės ir tarptautinės teisės reguliuojama valstybių atsakomybės už žalą kilmė, samprata ir reikšmė. Atkreipiamas dėmesys į valstybių atsakomybės unifikavimo, atliekamo tarptautinėmis sutartimis ir rekomendacijomis, problematiką. EŽTK reikšminga šioje srityje, nes įtvirtina mechanizmą, pagal kurį privatūs asmenys turi teisę ginti savo pažeistas teises prieš valstybę teisme ir reikalauti teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. Apibendrinus šias sistemas, daroma išvada, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje valstybės atsakomybės kilmė grindžiama tikslu apsaugoti privačius asmenis nuo valstybių savavališkų veiksmų, pažeidžiančių jų teises ir, jei toks pažeidimas įvyko, atlyginti pažeidimu padarytą žalą (kompensacinė funkcija). Antroje darbo dalyje analizuojama valstybių atsakomybės Europos Bendrijos teisėje kilmė, atsiradimo poreikis ir priežastys, užuomazgos TT praktikoje ir reikšmingiausi Teismo sprendimai (Francovich, Brasserie du Pêcheur, Dillenkofer) valstybių atsakomybės kilmės, sampratos ir taikymo klausimais. Autorė kelia klausimą, kodėl nebuvo pasinaudota kitų teisės sistemų patirtimi valstybių atsakomybės srityje, o suformuluotas atskiras sui generis Bendrijos teisės principas, grindžiamas EB Sutarties koncepcija (10 straipsniu, EB teisės viršenybės, tiesioginio veikimo bei veiksmingumo principais). Taip pat siekiama išsiaiškinti, koks ryšys sieja valstybės atsakomybės principą su Bendrijos teisės viršenybės, tiesioginio veikimo bei veiksmingumo principais, ir kaip šis ryšys įtakoja Bendrijos teisės veiksmingumą ir vieningumą bei privačių asmenų galimybes apginti savo pažeistas Europos Bendrijos teisėje garantuojamas teises. Svarbiausia šio darbo išvada dėl valstybės atsakomybės EB teisėje kilmės ir ryšio su Bendrijos teisės principais – valstybės atsakomybės principo kilmė sui generis, tačiau jos samprata ir teisinis pagrindas su laiku kito, taip valstybės atsakomybės sampratą Europos Bendrijos teisėje priartindami prie nacionalinės ir tarptautinės teisės reguliuojamos valstybių atsakomybės už žalą sampratos ir tikslų.
The aim of this paper is to reveal the origin, the context and the conception of the member states liability in damages caused to private parties for breaches of the European Community law. Also to identify the connection between the mentioned state liability and EC law principles of supremacy, direct effect and effectiveness. In the first chapter the author overlooks the origin, conception and significance of the state liability in damages caused to private parties established in the national and international law. There was noticed the problem of unification of such liability establishing international treaties and drawing recommendations on this issue. Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms is very important for establishing a mechanism for private parties to defend their rights before the state in court and to claim for compensation. Summarizing these two law systems we can draw a conclusion that both in national and international law system state liability is based on the purpose to protect rights of private parties from unlawful authority acts and to compensate damages if such occurred due to the breach of rights (compensation function). The origin, its demand and reasons, the beginning and the most significant rulings of European Court of Justice concerning the state liability in the EC law (Francovich, Brasserie du Pêcheur, Dillenkofer) are analyzed in the second chapter. The author raises an issue why in the EC law there was not intercepted the conception of state liability from other legal systems as national or international but instead there was developed the new approach and principle sui generis in EC law based on the 10th provision of the EC Treaty, principles of supremacy, direct effect and effectiveness. Also in this chapter there was a seeking to ascertain the connection between state liability for damages caused to private parties for breaches of the EC law and the EC law principles of supremacy, direct effect and effectiveness. What is the influence of above-mentioned connection to the effectiveness and unity of the EC law generally and particularly to possibilities of protection of private parties rights established in the EC law. The most significant conclusion regarding the origin and the connection to other EC law principles of state liability – at the beginning state liability principle was originated as sui generis but its conception and legal grounds developed and as a result the concept of state liability principle of EC law was set towards to conception and purposes of state liability for damages in national and international law.