Našlaičių, išėjusių iš globos namų, tolesnio mokymosi skatinimo kaštų naudos analizė

2008 metais prasidėjus Lietuvos ekonomikos krizei ir padidėjusiam šalies biudžeto deficitui imtasi griežtos valstybės lėšų taupymo politikos. Padidinus įvairius mokesčius ir degalų akcizus, sparčiai ėmė augti būtiniausių prekių ir paslaugų kainos. Augant kainoms, kol kas nėra atsižvelgta į tai, ar esami socialinių išmokų dydžiai atitinka šių dienų prekių ir paslaugų rinkos kainas. Šiomis dienomis, viena iš jautriausių valstybės remiamų socialinių grupių žmonių yra našlaičiai vaikai. Kol šie vaikai auga ir gyvena globos namų įstaigose, tol jiems savo pragyvenimu nereikia rūpintis, tačiau kai našlaičiui sueina 18 metų, jis turi palikti vaikų globos namus ir visiškai nepasiruošęs tiek moraliai tiek finansiškai turi pradėti gyventi savarankiškai. Jeigu našlaitis, išėjęs iš globos namų toliau tęsia mokslus, valstybė jam skiria 260 litų globos išmoką, su sąlyga jeigu našlaičiui mokymo įstaiga skiria nemokamą pastogę ir maitinimą. Taip pat, jeigu našlaitis, išėjęs iš globos namų, toliau tęsia mokslus ir tuo metu jis pats rūpinasi savo pragyvenimo išlaidomis, jam valstybė skiria 520 litų globos išmoką. Tačiau šių išmokų dydis smarkiai neatitinka šiandieninių rinkos kainų ir būtiniausioms pragyvenimui prekėms, paprastai, šių pinigų neužtenka. Mat be maisto ir pastogės, jaunuoliams dar reikia ir drabužių, batų bei kitų savarankiškam gyvenimui reikalingų priemonių. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jaunuoliai savo pasirengimą savarankiškam gyvenimui vertina vidutiniškai septyniais balais. Dauguma jaunuolių baimių buvo tokios: „neturėsiu kur gyventi“, „neužteks pinigų pragyvenimui“ ir panašiai. Tai visiškai suprantama, nes artėjant pilnametystei, dauguma jaunuolių domisi kas jų laukia išėjus iš globos namų. Todėl šio darbo tikslas yra pritaikyti kaštų – naudos analizę šios socialinės problemos sprendimui išsiaiškinant ar valstybės mokamos globos išmokos dydis, skirtas našlaičiams kurie išėję iš globos namų toliau tęsia mokslus, atlieka savo funkciją, .t.y ar našlaičiams toks paramos dydis yra pakankamas, ar juos pakankamai skatina bei motyvuoja toliau tęsti mokslus ir kada šios išlaidos valstybei atsiperka. Šiam darbui atlikti buvo išsikelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti kaštų-naudos analizę teoriniu aspektu; 2. Išanalizuoti tarptautinę kaštų naudos analizės taikymo praktiką; 3. Įvertinti kokios kaštų naudos analizės taikymo galimybės Lietuvoje socialinėms problemoms spręsti; 4. Išanalizuoti, kokiais atvejais Lietuvoje kaštų naudos analizės taikymas reglamentuojamas įstatymais; 5. Atlikti tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, našlaičių lūkesčius ir tolesnio mokymosi tikslus; 6. Pritaikyti kaštų naudos analizę našlaičių, sulaukusių pilnametystės ir išėjusių iš globos namų bei toliau tęsiančių mokslus, sprendžiant nepakankamo našlaičių valstybės rėmimo, skatinimo bei motyvavimo problemą; 7. Pateikti pasiūlymus ir rekomendacijas remiantis atliktos analizės išvadomis. Prieš padedant atlikti šią analizę, buvo išsikelta tokia hipotezė: valstybės patiriamos išlaidos remiant našlaičius, kurie sulaukę pilnametystės ir išėję iš globos namų toliau tęsia mokslus, gali būti didinamos, nes per darbingą našlaičių gyvenimo laikotarpį atsiperka. Darbo metu buvo taikomi šie metodai: 1. Lietuvos ir užsienio kaštų naudos analizės teorinės literatūros apžvalga; 2. Kaštų naudos analizės taikymo pasaulyje pavyzdžių analizė; 3. Lietuvos teisinės bazės susijusios su kaštų naudos analize apžvalga; 4. Statistikos departamento duomenų susijusių su Lietuvos ekonomika ir socialiniais klausimais analizė; 5. Atliktas aprašomasis kiekybinis tyrimas, su tikslu išsiaiškinti kokie vaikų globos namų 16 ir 18 metų jaunuolių savarankiško gyvenimo lūkesčiai ir tolesnio mokymosi tikslai; 6. Socialinės problemos kaštų naudos analizė, remiantis išnagrinėta teorine medžiaga.

In 2008, Lithuania began the economic crisis and increased the budget deficit made strong public money-saving policy. The increase of various fees and fuel excise duty rapid growth began to essential goods and services. The rise in prices, yet does not take into account the existing social security benefits or the size of today's goods and services in market prices. These days, one of the most sensitive state-sponsored social groups of people are orphaned children. As long as these children grow up and live in homes offices, then they need to take care of their livelihood, but when the orphan reaches the age of 18 years, he has to leave the children in foster homes and completely unprepared both morally and financially to start living independently. If an orphan, went from foster home to continue their education, the state appointed him custody 260 litas allowance provided if the orphan school for free, shelter and nourishment. Also, if an orphan, he went out of foster homes, and continuing education at the same time, he takes care of his living expenses, he appoint state custody 520 litas payment. However, these benefits do not significantly size of today's market prices for basic subsistence goods and, usually, the money is not enough. Because without food and shelter, young people still need and clothing, shoes and other measures necessary for independent living. The survey also found that young people in its preparation for independent living, the average of seven points. Most of the fears were so young, "have a place to live," "not enough money to live, and so on. This is completely understandable, since the approach adulthood, most young people are interested in what awaits them after leaving the foster home. Therefore, this work is to adapt the cost - benefit analysis of the social problems, or exploring the state allowance paid to care for orphans who have come out of foster homes to continue their education carries out its function. Ie orphans support levels are adequate, whether they are sufficiently encourage and motivate to continue their education and when the state pays the costs. This work has been to move the following tasks: 1st To analyze the cost-benefit analysis of theoretical terms; 2nd To analyze the cost-benefit analysis of international practices; 3rd To evaluate the cost-benefit analysis of how the application of Lithuania will be discussed social problems; 4th To analyze the cases in which cost-benefit analysis of Lithuania is governed by the law; 5th Carry out a study to find out orphaned expectations and goals for further learning; 6th Apply cost-benefit analysis of orphans and retired attracted majority of homes and the continuing education to address the lack of state support for orphans, promoting and motivating the problem; 7th Provide suggestions and recommendations on the basis of the analysis findings. Before helping to carry out this analysis, it was set in the following hypothesis: State costs in support of orphans, who are of full age and come from foster homes to continue their education may be increased because the orphans during their working life as payback. The work included the following methods: 1st Lithuanian and foreign cost-benefit analysis of the literature review; 2nd Cost-benefit analysis to global analysis of samples; 3rd Lithuanian legal framework relating to the cost-benefit analysis of the survey; 4th Department of Statistics data relating to the Lithuanian economy and social issues analysis; 5th Descriptive quantitative study was carried out with the purpose to find out what children's homes 16 and 18 year olds in independent living and expectations of future learning objectives; 6th Social problems of cost-benefit analysis, based on examination of the theoretical material.