Kriminalinės policijos pareigūnų streso įveikos ypatumai
Ražaitienė, Eglė |
Bandzevičienė, Rita | Konsultantas / Consultant |
Pilkauskaitė Valickienė, Rasa | Recenzentas / Rewiewer |
Barkauskienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Sondaitė, Jolanta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žukauskienė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Čėsnienė, Ilona | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bandzevičienė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Laurinavičius, Alfredas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šio tyrimo tikslas išanalizuoti ir įvertinti kriminalinės policijos pareigūnų streso įveikos ypatumus, nustatyti stipriausius ir silpniausius su kriminalinės policijos pareigūnų darbu susijusius stresorius, aktyviausiai naudojamas streso įveikos strategijas, taip pat nustatyti, kurios jų yra adaptyvios ir neadaptyvios kriminalinės policijos pareigūnams, vidinę darną. Keltos hipotezės, kad kriminalinės policijos pareigūnai, priklausomai nuo lyties, užimamų pareigų ar gyvenamosios vietos patiria skirtingo stiprumo stresą, naudoja skirtingas streso įveikos strategijas, taip pat, kad yra ryšys tarp kriminalinės policijos pareigūnų patiriamo streso stiprumo ir jų naudojamų neadaptyvių streso įveikos strategijų bei žemesnės vidinės darnos. Tirti 308 pareigūnai, t.y. 8,8% visų kriminalinės policijos pareigūnų. Tyrime dalyvavo Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio pareigūnai. Tyrime naudota kriminalinės policijos pareigūnų stresą sukeliančių veiksnių skalė, vidinės darnos skalė (SOC – 13 Sense of Coherence Scale) (Antonovsky, 1987, pagal Kazlauską, 2006), streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis (Grakauskas, Valickas, 2006). Tyrimo metu nustatyti stipriausiai ir silpniausiai pareigūnų stresą lemiantys veiksniai, aktyviausiai naudojamos streso įveikos strategijos. Rezultatai parodė, kad moterys pareigūnės patiria didesnį stresą. Nustatyta, kad problemos sprendimo streso įveikos strategija policijos pareigūnams yra adaptyvi, o vengimo, socialinės paramos, emocinės iškrovos įveikos strategijos yra neadaptyvios. Adaptyvias streso įveikos strategijas naudoja pareigūnai, turintys aukštesnę vidinę darną. Tyrimai patvirtino hipotezę, kad yra ryšys tarp kriminalinės policijos pareigūnų patiriamo streso stiprumo ir jų naudojamų neadaptyvių streso įveikos strategijų bei žemesnės vidinės darnos.
The aim of this research was to evaluate stress coping characteristics among criminal police officers, to evaluate most and least significant stressors in criminal police work, and most actively used coping strategies; moreover, to establish which of them are adaptive or maladaptive to criminal police officers and their sense of coherence. There were hypotheses that police officers might experience different level of stress and that depends on gender, area of living and their position. Therefore, they use different stress coping strategies. The hypotheses state that stress level is strongly related to maladaptive coping strategies and lower sense of coherence. There were 308 officers examined and that is 8,8% of all of the criminal police officers in Lithuania. In the study police officers from Vilnius, Klaipeda, Siauliai and Panevezys participated. There was used Stressors Scale, Sense of Coherence Scale (SOC – 13) (Antonovsky, 1987, by Kazlauskas, 2006), and Stress Coping Questionnaire: Four Factors Model (Grakauskas, Valickas, 2006). The research helped to identify the most and least significant stressors for police officers and the most actively used stress coping strategies. The results show that women being as police officers experience more stress. The results show that problem-focused stress coping strategies are adaptive and social support seeking, avoidance-focused and emotion-focused stress coping strategies are maladaptive. Officers who have higher sense of coherence score are more likely to use adaptive stress coping strategies. The studies proved hypotheses that there are relations between criminal police officers perceived stress level, maladaptive stress coping strategies, and lower sense of coherence score.