Šiaulių regiono vaikų globos namų auklėtinių socialinių įgūdžių ugdymas

Tyrimo problemos aktualumas: Gyvenant permainų ir reformų visuomenėje daugiau dėmesio skiriama vaikų ir jaunuolių socialinių, asmeninių įgūdžių ugdymui. Seimo patvirtintas Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (2003) nurodo, kad, įgyvendinamos Gyvenimo įgūdžių ugdymo (2004), Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo (2007), Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005 – 2008 metų programos, Bendrosios programos ir Išsilavinimo standartai (2003), Vaikų globos įstaigų tinklo optimizavimo planas (2007 m. spalio mėn. 11d. Nr. A1-282), iškelia būtinybę ugdyti savimi pasitikinčius, komunikabilius, įvairius gyvenimo sunkumus įveikti gebančius jaunuolius ir sudaryti tinkamas asmens socialinio integravimosi į visuomenę sąlygas. Socialinių įgūdžių lavinimas padeda asmeniui prisitaikyti socialinėje aplinkoje ir kartu gerinti aplinkos sąlygas siekiant užtikrinti sėkmingą funkcionavimą. Darbo naujumas ir reikšmingumas. Pateikti vaikų, gyvenančių globos namuose, ir vaikų, augančių biologinėse šeimose, socialinių įgūdžių charakteristikos skirtumai reikšmingi socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams dirbantiems mokykloje ir globos namuose bei norintiems efektyvinti darbą socialinių įgūdžių srityje. Pritaikyta socialinių įgūdžių tyrimo metodika, padedanti tiksliau apibrėžti socialinių įgūdžių raiškos ypatumus. Tyrimo objektas: globos namų auklėtinių socialinių įgūdžių ugdymas (is). Tyrimo tikslas: atskleisti auklėtinių, gyvenančių vaikų globos namuose, socialinių įgūdžių charakteristikas ir jų ugdymo (si) veiksnius bei formas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išryškinti socialinių įgūdžių teorines koncepcijas; 2. Nagrinėti vaikų socialinių įgūdžių, kaip socialinės kompetencijos, raiškos sampratą; 3. Nustatyti socialinių įgūdžių raišką vaikų, gyvenančių globos namuose, bei vaikų, augančių biologinėse šeimose; 4. Palyginti vaikų, augančių globos namuose ir šeimose, socialinių įgūdžių charakteristikas; 5. Pateikti vaikų socialinių įgūdžių ugdymo rekomendacijas. Ginamieji teiginiai: 1. Jausmų suvokimo įgūdžiai labiau išlavėję vaikų, augančių biologinėse šeimose, nei vaikų, kurie auga vaikų globos namuose; 2. Savikontrolės įgūdžiai labiau išlavėję vaikų, augančių biologinėse šeimose, nei vaikų, kurie auga vaikų globos namuose; 3. Bendravimo įgūdžiai labiau išlavėję vaikų, augančių biologinėse šeimose, nei vaikų, kurie auga vaikų globos namuose; 4. Streso įveikimo įgūdžiai labiau išlavėję vaikų, augančių biologinėse šeimose, nei vaikų, kurie auga vaikų globos namuose; 5. Specialistai, dirbantys vaikų globos namuose, stokoja kompetencijų sąlygojančių vaikų socialinių įgūdžių ugdymo efektyvumą. Tyrimo metodika ir organizavimas: I. Teoriniai: mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė. II. Empiriniai. 1. Siekiant nustatyti paauglių socialinių įgūdžių ypatumus, taikytas mokinių apklausos raštu metodas. Klausimynas buvo sudarytas remiantis Socialinių įgūdžių ugdymo vadovu (2001) bei Pirso – Hariso testu (pagal R. Lekavičienė, 2001), skirto vaikų socialinei kompetencijai įvertinti. 2. Kokybinis duomenų rinkimo metodas. III. Duomenų analizės metodai. 1. Kiekybinio tyrimo duomenys buvo apdoroti naudojant Microsoft Excel programą ir pateikti procentine išraiška; 2. Atlikta interviu analizė. Darbo struktūra: Magistro darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas (77 šaltiniai), 3 priedai.

The topicality of the problem of the research. In the society of changes and reforms the training of social, personal skills is paid more and more attention. The Decree of Education of Lithuanian Republic, ratified by Seimas (2003), pointed out that such current programmes as the Programme of the Training of the Life Skills (2004), the Programme of the Training of the Self-sufficient Life of the Children-Orphans (2007), the programme of the Maintenance and Integration into society of Children-Orphans of the years 2005-2008, General Programmes and Standards of Education (2003), the Plan of Organization of the System of Children Foster Institutions raised the necessity to educate self-confident, communicative children, who are able to overcome the difficulties of the life and to create suitable conditions for the social integration of the person into society. The training of the social skills helps the person to conform in a social environment and to improve the surrounding conditions in order to warrant successful work. The newness and the importance of the work. The differences of the characteristics of social skills between children, living in Children Home and children, living in their families are introduced in this work. They are important for social pedagogues, social workers, who work at school or Children Home as well as for those who want to improve their work in the field of social skills. The object of the researches: the training of social skills of children from Children Home. The aim of the research: to reveal the characteristics of the social skills of the children, living in Children Home as well as their factors and forms. The tasks of the research: 1) to show the theoretic concepts of social skills. 2) to investigate the social skills of children as a conception of the expression of social competence. 3) to identify the expression of social skills of children, living in a Children Home and of children, living with their parents. 4) to compare the characteristics of social skills of children from Children Home and children, living with their parents. 5) to introduce the recommendations of the training of children’s social skills. The defensive statements: 1. The skills of perception of feelings are more trained of children, living with their parents, than of children from Children Home. 2. The skills of self-control are more trained of children, living with their parents, than of children from Children Home. 3. The skills of communication are more trained of children, living with their parents, than of children from Children Home. 4. The skills of negotiation of stress are more trained of children, living with their parents, than of children from Children Home. 5. Specialists, working in Children Homes lack competence, which is important for the efficiency of the training of children’s social skills. The methods and organization of the research: I. Theoretical: the analysis of the scientific resources and documents. II. Empirical: 1. the method of questionnaire in writing form was used in order to identify the peculiarities of social skills of teenagers. The questionnaire was created with the reference to the Compendium of the Training of the Social Skills (2001) as well as the test of Pirs-Haris (according to R. Lekavičienė, 2001) which is used for the assessment of children’s social competence. 2. The qualitative method of receiving information. III. The methods of analysis of information. 1. Quantitative results of the research were processed with the help of Microsoft Excel programme and are given in percents. 2. The analysis of the interview was done. The structure of the work: the work of the master consists of introduction, recommendations, the list of literature ( 77 resources), 3 appendixes.