Tarpkultūrinė komunikacija įmonėje X
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1147
Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje, dėl sparčiai vykstančios migracijos, dažnai darbo ir asmeninėje aplinkoje, visuomenės nariams tenka susidurti su tarpkultūrine komunikacija. Jeigu asmeninėje erdvėje galima rinktis savo aplinką, darbe dažnai tai priklauso nuo įmonių vadovų priimamų sprendimų ir reikia darbuotojams išmokti dirbti su skirtingų kultūrų kolegomis. Tarptautinės organizacijos, kurios nori plėsti savo verslo modelį į kitas šalis arba optimizuoti kaštus, dažnai priima sprendimus samdyti įvairių kultūrų žmones arba perkelti dalį savo organizacijos į kitą šalį. Darbuotojai, norintys įgauti tarptautinės patirties, renkasi dirbti tokiose organizacijose ir priima įvairius iššūkius, kad galėtų taip pat įgauti asmeninės naudos, kuri padės pasiekti tolimesnės karjeros. Vienu dažniausiu iššūkiu tampa ne gimtosios kalbos naudojimas darbe, dėl ko gali būti įvairių nesusipratimų ar sumažėti darbo produktyvumas. Dėl šios priežasties, jau yra mokslininkų siūloma keisti mokymosi santvarką mokyklose, kad suaugę žmonės galėtų lengviau adaptuotis, kaip reikia dirbti su skirtingų kultūrų atstovais ir nebūtų kultūrinio šoko. Kadangi, norint pasiekti sėkmingų rezultatų, dirbant tarpkultūrinėje organizacijoje, reikalinga mokėti, ne tik užsienio kalbą, patariama mokyklose mokytis ir kitų kompetencijų, tokių kaip kūrybiškumas, originalumas, neverbalinis bendravimas, pažinimas įvairių kultūrų. Turint šias kompetencijas, tikėtina, kad kiltų mažiau nesusipratimų dėl esamų stereotipų, diskriminacijos ar etnocentrizmo. Kultūrų skirtumai ir panašumai galėtų atnešti daugiau naudos, nei žalos. Ir visa tai sudaro pagrindą sėkmingų tikslų siekimui darbe ir už jo ribų, kai aplinkoje yra skirtingų kultūrų atstovai. Magistro baigiamajame darbe, panaudotas mokslinės literatūros metodas, padėjo išsikelti tyrimo tikslą bei uždavinius, suformuluoti darbo temos aktualumą ir pasirinkti tyrimo instrumentą. Remiantis aptartais mokslinės literatūros šaltiniais, įvertintos pagrindinės reikalingos kompetencijos, dirbant daugiakultūrinėje organizacijoje bei kokią įtaką tai daro darbo efektyvumui. Panaudotas anoniminės anketinės apklausos tyrimo modelis, kad būtų galima nustatyti įmonės „X”, Danijos ir Lietuvos, „Finansinių nusikaltimų prevencijos” skyriaus darbuotojų motyvaciją dirbti tarpkultūrinėje organizacijoje, su kokiais pagrindiniais iššūkiais jie susiduria bendraujant ne gimtąja kalba bei kokią įtaką tai daro darbo efektyvumui. Gauti rezultatai parodė, kad užsienio kalbos naudojimas darbe yra vienas pagrindinių motyvacijos elementų, o bendradarbiavimas per nuotolį, anglų kalba, yra toks pats efektyvus kaip ir gimtąja kalba. Dažniausios išskirtos problemos buvo sprendimo priėmimo greitis, dėl skirtingai suprantamų dalykų, kurie skiriasi dėl esamų kultūrinių skirtumų.
In today's global world, due to rapid migration, often in work and personal environments, members of society have to deal with intercultural communication. If in personal space you can choose your own environment, at work it often depends on the decisions made by company managers and employees need to learn to work with colleagues from different cultures. International organizations that want to expand their business model to other countries or optimize costs often make decisions to hire people from different cultures or move part of their organization to another country. Employees who want to gain international experience choose to work in such organizations and accept various challenges so that they can also gain personal benefits that will help them further their careers. One of the most common challenges is the use of a non-native language at work, which can lead to various misunderstandings or decrease work productivity. For this reason, scientists are already proposing to change the education system in schools so that adults can more easily adapt to working with representatives of different cultures and there is no culture shock. Since in order to achieve successful results when working in an intercultural organization, it is necessary to know not only a foreign language, it is advised to learn other competencies in schools, such as creativity, originality, non-verbal communication, knowledge of different cultures. With these competencies, it is likely that there will be fewer misunderstandings about existing stereotypes, discrimination or ethnocentrism. Cultural differences and similarities could do more good than harm. And all this forms the basis for achieving successful goals at work and outside of it, when there are representatives of different cultures in the environment. In the master's final thesis, the method of scientific literature was used, which helped to set the goal and tasks of the research, to formulate the relevance of the work topic and to choose the research instrument. Based on the discussed sources of scientific literature, the main competences required when working in a multicultural organization and how it affects work efficiency have been evaluated. An anonymous questionnaire survey research model was used to determine the motivation of the employees of the "Financial Crime Prevention" department of company "X", Denmark and Lithuania, to work in an intercultural organization, what are the main challenges they face when communicating in a non-native language and how does this affect work efficiency. The obtained results showed that the use of a foreign language at work is one of the main elements of motivation, and cooperation over a distance in English is as effective as in the native language. The most common problems identified were the speed of decision-making, due to different understandings of things that differ due to existing cultural differences.