Compliance and enforcement mechanisms in UNECE environmental Agreements: case of the UNECE convention on the protection and use of trans-boundary watercourses and international lakes

This master thesis researches, compares, analyses and critically evaluates compliance and enforcement mechanisms in UNECE environmental agreements in order to facilitate creation of the compliance mechanism under Water Convention. Absence of compliance mechanism starts impeding fluent functioning of Water Convention and has to be urgently established. Necessity for the compliance mechanism arises from the set of important factors: need to ensure full implementation and compliance with the Water Convention – an agreement of exceptional value and significance to our society because if governs fresh water resources; the problems of implementation and compliance arising under Convention and absence of an institute/third party able to search for solutions and give adequate and prompt responses. To begin with, up to date Water Convention is the only one functioning fresh water agreement of this kind in the world and full compliance with its requirements is the highest priority. It establishes a framework for cooperation and action in the field of trans-boundary fresh water resource management affecting area of more than 150 major rivers and 50 large lakes and their populations and has a potential to become global. Recently Parties to the Convention acknowledged the fact that they are facing certain problems related to implementation and compliance of the Convention: problems of implementation and their settlement; prevention or management of existing or potential differences in interpretation and application of the Convention, including in cases of non-compliance. Parties acknowledged that they do not have a clear and permanent forum to resort the problems, to approach for advice and support in the case of a specific potential or ongoing problem of a procedural, legal and/or technical nature and expressed the need to have a compliance mechanism. Therefore, group of experts (Legal Board) will be assigned with a task to define procedures and institutional mechanisms for compliance and implementation review. The aim of this work is to assist to the Legal Board in creation of a compliance mechanism by making preliminary considerations on the most suitable model and provide for recommendations/proposals through comparison and analysis of existing compliance mechanisms in other UNECE environmental regional agreements. Existing compliance mechanisms are scrutinised through a set of qualitative research methods such as collective case and document study, description, conceptual analysis, legal comparative analysis, critical evaluation. Comparative analysis of UNECE environmental compliance mechanisms resulting in extensive examination and discussion about the future compliance mechanism model of Water Convention is original and scientifically useful. It was not yet performed by any other academic legal writers. Thesis emphasises crucial and problematic issues that might arise in construction process of the mechanism, critically evaluates them and gives recommendations to Legal Board. Legal texts of the six treaties, large number of the working documents as well as decisions of the treaty parties are analysed in order to compare main components of the compliance mechanisms, their functioning, interdependence and challenges. Legal literature is reviewed with an aim of supporting author’s critical evaluation, ideas and arguments with the opinions of scholars and legal experts. First part of the paper presents theoretical aspects of compliance and enforcement in the international environmental law. After introducing to general concepts and main definitions, it examines reasons for emergence of compliance mechanisms and role of enforcement and classical dispute resolution in compliance system. The second part analyses in detail and compares four categories of components present in UNECE compliance mechanisms: national performance information review, non-compliance procedures, response measures and dispute settlement procedures. Analysis revealed a set of important institutional and organisational aspects for successful functioning of the compliance mechanisms and let to identify problems and challenges. On a basis of comparative analysis and experiences of other UNECE Conventions, thesis discusses the most suitable configuration of crucial elements for effective mechanism. Third part analyses institutional set up and organisation of the Water Convention, assesses preconditions for establishing a compliance mechanism and examines suitable options for compliance review following the same four categories approach. Furthermore the attempt is made to establish missing and needed institutional, legal and procedural elements in order to draw the most suitable configuration of the compliance and enforcement mechanism to facilitate implementation and compliance of the Water Convention. The comparison of the five UNECE environmental agreements’ compliance systems with a purpose to identify crucial components and aspects of the compliance mechanism proved to be very facilitative and valuable in drawing recommendations for Legal Board of the Water Convention. Chosen agreements operating in the same region with synergies in their scope of substantial requirements and obligations, with the similar composition of the Parties, institutional organisation of the treaty bodies proved to have significant similarities in the construction and functioning of their compliance mechanisms. All of the analysed agreements have a reporting mechanism and four possess a fully developed compliance mechanisms. Essential experiences and problematic aspects were identified and evaluated. Furthermore, it was discussed how to learn from good practices and how to avoid similar mistakes. The results of the work will be a valuable contribution to compliance mechanism development process as well as for wider audiences interested in the subject.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti, palyginti ir kritiškai įvertinti Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komisijos aplinkos apsaugos sutarčių įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmai, siekiant palengvinti tokio mechanizmo kūrimą Vandens konvencijai. Sutarties įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmo nebuvimas pradeda trukdyti efektyviam konvencijos funkcionavimui ir turi būti skubiai įdiegtas. Toks mechanizmas reikalingas dėl šių pagrindinių priežasčių: būtinybės užtikrinti visišką Vandens konvencijos (kuri yra ypatingai svarbi gamtai ir visuomenei, nes reguliuoja vandens resursus) reikalavimų įgyvendinimą, vykdymą ir laikymąsi, daugėjančių problemų, kylančių dėl konvencijos įgyvendinimo ir laikymosi, bei nebuvimo jokio instituto, galinčio adekvačiai ir greitai reaguoti bei pateikti tinkamą atsaką ir efektyvų sprendimą. Vandens konvencija yra vienintelis pasaulyje funkcionuojantis tokio pobūdžio susitarimas ir dėl to visiškas jos reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas yra aukščiausias prioritetas. Konvencija reguliuoja tarptautinių vandens resursų apsaugą bei naudojimą, šalių veiklą ir bendradarbiavimą teritorijoje, apimančioje daugiau kaip 150 didžiausių upių bei 50 didelių ežerų. Ji stipriai veikia šių teritorijų gyventojus bei ateityje gali tapti pasauline konvencija. Konvencijos šalys pripažino faktą, jog pastaruoju metu jos susiduria su šiomis problemomis, susijusiomis su įgyvendinimu bei laikymusi: konvencijos įgyvendinimo problemos bei jų sprendimas, konfliktai dėl egzistuojančių interpretavimo bei konvencijos taikymo skirtumų bei jų prevencija, taip pat neįgyvendinimo bei nesilaikymo atvejai. Šalys pripažino, jog šiuo metu neturi nuolatinio instituto/forumo, į kurį galėtų kreiptis pagalbos ar patarimo dėl iškylančių teisinių/procedūrinių ar techninių problemų bei išreiškė norą sukurti ir įdiegti sutarties įgyvendinimą užtikrinantį mechanizmą. Šiai užduočiai bus sudaryta specialistų teisininkų grupė, kuri suformuluos procedūras bei institucinį mechanizmą sutarties reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmui. Šio magistrinio darbo tikslas yra prisidėti prie mechanizmo kūrimo proceso teisine diskusija/svarstymais apie labiausiai tinkantį galimą modelį bei atlikus lyginamąją panašių mechanizmų analizę pateikti rekomendacijas darbo grupei. JT/EET sutartyse egzistuojantys įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmai analizuojami pasitelkus kokybinio tyrimo metodus: dokumentų bei atvejų analizę, aprašymą, koncepcinę analizę, teisinę lyginamąją analizę bei kritinį vertinimą. Lyginamoji egzistuojančių sutarties įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmų analizė, kuri yra pagrindas išsamiam būsimo Vandens konvencijos mechanizmo tyrimui bei diskusijai, yra originali ir moksliškai vertinga. Tokia specifinė analizė nėra aptikta kitų mokslininkų darbuose. Magistro darbas atkreipia dėmesį bei pabrėžia esminius bei problematinius aspektus, kurie gali iškilti mechanizmo kūrimo proceso eigoje, kritiškai juos vertina bei pateikia siūlymus darbo grupei. Pagrindinių mechanizmo komponentų (jų funkcionavimo bei probleminių aspektų) palyginimui išanalizuota šešių konvencijų tekstai, didelis kiekis konvencijų šalių darbo dokumentų bei sprendimų. Teoriniams kritiniams autoriaus svarstymams bei idėjoms pagrįsti remtasi kitų mokslininkų darbais bei nuomonėmis. Pirmoje darbo dalyje aptariami teoriniai darbo aspektai: pagrindinės koncepcijos bei sąvokos, mechanizmų atsiradimo pagrindai, tarptautinio teisminio vykdymo bei ginčų sprendimo institutų vieta įgyvendinimo užtikrinimo mechanizme. Antroje dalyje detaliai analizuojamos ir lyginamos JT/EET konvencijų įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmų keturios esminės pakopos: ataskaitinis mechanizmas (ataskaitų pateikimas, jų peržiūra bei vertinimas), įsipareigojimų nevykdymo procedūra, įsipareigojimų nevykdymo atsakomosios priemonės bei ginčų sprendimas. Lyginamosios analizės metu atskleisti įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmų instituciniai bei funkcionavimo ypatumai ir identifikuoti probleminiai aspektai. Trečioji dalis skiriama Vandens konvencijos institucinei analizei bei vertinimui bei esamų įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmo įdiegimui reikalingų prielaidų tyrimui. Įvertinus bei palyginus esamų mechanizmų struktūrą bei jų veiklos pagrindus, siekiama apibrėžti trūkstamus institucinius, teisinius bei procedūrinius elementus, būtinus Vandens konvencijos įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmo funkcionavimui. Aptariami tinkamiausi elementai, jų struktūra bei organizavimas. Penkių JT/EET konvencijų įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmų analizė, siekiant identifikuoti esminius mechanizmų komponentus bei įvairius probleminius aspektus, įrodė esanti labai naudinga bei vertinga, leidžianti pateikti darbo grupei svarius patarimus bei pasiūlymus. Visi susitarimai, funkcionuojantys tame pačiame regione, būdami panašūs savo pobūdžiu bei reikalavimais, panašia šalių kompozicija, konvencijos institucine sandara, įrodė turintys be galo panašius įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmus (institucine bei funcionavimo prasmėmis). Buvo identifikuotos ir įvertintos esminės su šių mechanizmų egzistavimu susijusios patirtys bei problemos. Diskutuota, kurie pozityvūs pavyzdžiai turėtų būti panaudoti Vandens konvencijos mechanizme, ir kurių problematinių aspektų turėtų būti išvengta. Šio darbo rezultatai bus vertingi darbo grupei, kuriačiai Vandens konvencijos įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmą bei visai plačiajai visuomenei, kuri domisi šia tema.