Šiuolaikinių vaizduojamojo meno kūrinių teisinės apsaugos ypatumai
Simanavičiūtė, Kristina |
Birštonas, Ramūnas | Recenzentas / Rewiewer |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame darbe nagrinėjamas autorių teisių apsaugos reikalavimų pokytis šiuolaikinio vaizduojamojo meno kūrinių atžvilgiu. Konstatuojama, kad tokie apsaugos kriterijai kaip „originalumas“ ir „forma/išraiška“ turėtų būti performuluoti atsižvelgiant į XX a. meno evoliuciją ir apimti tiek materialius, tiek nematerialius meno kūrinio elementus. Siekiant išlaikyti autorių teisės sistemos vieningumą ir nediskriminuoti šiuolaikinių kūrinių prieš tradicinio meno kūrinius performuluota kūrinio formos samprata turėtų apimti tokius komponentus kaip kūrinio idėja, eksponavimo kontekstas, kūrinio aplinka, erdvė ir tam tikrais atvejais oras, šviesa ar energija, o taip pat ir materialias medžiagas, įskaitant ir objektą stricto sensu. Tuo tarpu šiuolaikinio kūrinio originalumas turėtų būti nustatomas remiantis menine kūrėjo intencija, laisvu ir kūrybišku meniniu parinkimu, kūrinio aplinkos kontekstu ir tam tikrais atvejais kontroliuojamu atsitiktinumu. Taip pat konstatuojama, jog Pasisavinimo meno kūrinių, kurie naudoja kitus autorių teisės saugomus kūrinius, apsauga visų pirma taptų įmanoma išplėtus autorių turtinių teisių apribojimus parodijos, kritikos tikslais kaip kad numato fair use institutas JAV. Negana to, tokių išvestinių kūrinių sąžiningas panaudojimas ir originalumas gali būti nustatyti tik tinkamai įvertinus jų turinio skirtumus lyginant su naudojamu kūriniu ir atsižvelgiant į Pasisavinimo meno veikimo principus. Galiausiai, aptariami netiesioginiai, lyginant su autorių teisių apsauga, teisiniai instrumentai tokie kaip kenkėjiški veiksmai Prancūzijoje ir passing-off bendrojoje teisėje kaip galintys apsaugoti menines idėjas tokias kaip stilius ar kūrybos metodas nuo kitų asmenų pasinaudojimo jomis komerciniais tikslais.
This paper analyses the requested shift of copyright requirements applicable to contemporary visual art works. It is alleged that such protection criteria as „originality“ and „form/expression“ should be reformulated according to evolution of 20th century visual art's tendencies so as to include tangible and intagible elements of the work of art. In order to preserve copyright system's consistency and avoid discrimination against traditional art works reformulated „form“ should encompass such components as idea of the work, context of exhibition, surrounding environment, space, in some instances air, light or energy as well as tangible materials including the object stricto sensu. Originality, is suggested, should be determined from artistic intention, free and creative artistic choice, context of environment and sometimes controllable randomness. In addition to that, it is stated, that works of Appropriation art which borrow preexisting copyrighted materials primarily could be protected by recognizing restrictions to economic author's rights namely for parodic or criticizing reasons fair use in United States being an example for that. Moreover, fair use and originality of appropriating works could be determined by proper evaluation of content differences between the latter and original work. This should go along with deeper understanding of principles underlying Appropriation art. Finally, it is suggested that, indirect, as compared to copyright protection, legal instruments namely comportement parasitaire in France and passing-off in common law are capable of protecting artistic ideas such as style or technique from being used for commercial purposes by the third parties.