Ieškiniai dėl žalos atlyginimo prieš valstybę narę, pažeidusią Europos Bendrijos teisę
Plaščinskaitė, Lijana |
Vaitkevičiūtė, Agnė | Recenzentas / Rewiewer |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Gabartas, Herkus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Balčiūnaitė, Justina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pečiukonienė, Ieva | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamojo darbo tema vienos iš asmens teisių gynimo priemonių praktinis įgyvendinimas - ieškiniai dėl žalos atlyginimo prieš valstybę narę, pažeidusią EB teisę. Ši tema pasirinkta todėl, kad Lietuvai tapus ES valstybe nare, Bendrijos teisės normos tapo Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sudedamąja dalimi. Todėl ši tema ypač aktuali Lietuvos teisinei sistemai, nes ieškiniai dėl žalos atlyginimo prieš valstybę narę, pažeidusią EB teisę, nagrinėjami valstybių narių nacionaliniuose teismuose. Taigi Lietuvos nacionaliniams subjektams taip pat suteikta teisė kreiptis į teismą ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės už padarytą EB teisės pažeidimą, o nacionalinio teismo užduotis - įvertinti, ar yra pagrindas nacionaliniam subjektui reikalauti tokio žalos atlyginimo ir užtikrinti veiksmingą tokių teisių įgyvendinimą teismine tvarka. Darbo tema iš esmės nagrinėta tik užsienio autorių, todėl pasirinkta tema analizuojama, remiantis užsienio autorių doktrina bei gausia ETT jurisprudencija bylose dėl valstybės narės atsakomybės ir jos sąlygų interpretacija. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo prieš valstybę narę nagrinėjami būtent nacionaliniuose teismuose pagal nacionalinės teisės nuostatas, kiek jos neprieštarauja EB teisei ir ETT jurisprudencijoje išplėtotiems principams. Tačiau neabejotinai atsiranda tam tikrų problemų, taikant nacionalinės sąlygas, todėl valstybės narės dažnai kreipiasi prejudicinio sprendimo į ETT, kad išaiškintų, ar tam tikros nacionalinės nuostatos nepažeidžia EB teisės reikalavimų. Daugiausia problemų nacionaliniam teismui kildavo, nustatant ar tam tikros veikos gali būti kvalifikuojamos kaip valstybės narės elgesys, identifikuojant žalą patyrusį asmenį bei interpretuojant ETT praktikoje įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas. Todėl šio darbo tikslas - išanalizuoti ieškinių dėl žalos atlyginimo institutą, aptariant būtinąsias sąlygas valstybės atsakomybei kilti prieš privačius asmenis ir nustatant pagrįsto ieškinio elementus bei pagrindą asmens teisei į žalos atlyginimą. Magistro baigiamąjį darbą struktūriškai sudaro įvadas, 3 dalys, suskirstytos į skyrius bei poskyrius, išvados bei santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Pirmiausia darbe aptariami privačių asmenų teisės į žalos atlyginimą atsiradimo pagrindai ir raida. Išsamiai analizuojamos ETT praktikoje įtvirtintos ir išplėtotos valstybių narių būtinosios sąlygos. Antrame skyriuje analizuojamas ieškinių dėl žalos atlyginimo turinys ir būtini elementai valstybės narės atsakomybei kilti pagal gausią ETT praktiką: pažeista teisės norma turi būti siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; turi būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Trečiame skyriuje analizuojamos Sutarties 226 ir 227 straipsniuose įtvirtintos procedūros ir šių straipsnių įtaka ieškiniams dėl žalos atlyginimo.
Subject of the Master’s work is on practical implementation of measures of protection on one of the person’s rights – actions on compensation of damages against Member State violating the EC law. This subject was chosen for the reason that legal norms of the Community became inner part of the Republic of Lithuania legal system after Lithuania became a Member State of EC. Therefore, this subject is particularly topical to Lithuanian legal system because actions on compensation of damages against Member State violating EC law are heard in Member States’ national courts. Thus Lithuanian national subjects are given the right to go to court and claim compensation of suffered damages from Lithuanian government for the violation of EC law, and the task of national court is to evaluate whether there is ground for national subject to claim such compensation of damages and to safeguard effective implementation of these rights in judicial order. Subject of the work was analyzed only by foreign authors, therefore the chosen subject is analyzed based on the doctrine of foreign authors and large practice of ECJ on cases of liability of Member States and interpretation of its conditions. Actions on compensation of damages against Member State are heard in national courts according to the national legal norms as much as they do not contradict with EC law and principals amplified in ECJ practice. However, certain problems arise in application of national conditions, therefore Member Stated often ask for prejudicial decision to the ECJ for the clarification on whether certain national legal norms do not violate requirements of the EC law. Main problems rising to the national courts were in identifying whether certain actions can be qualified as an action of Member State identifying subject that suffered damage and in interpretation of conditions of Member State’s liability in ECJ practice. Therefore, the aim of this paper is to analyze institute of actions on compensation of damages by discussing requirements for rise of state’s liability against private persons and identifying the elements of sound claim and a ground for person’s right for compensation. Master work is composed of introduction, three parts divided in sections and subsections, conclusions and summary in Lithuanian and English languages. Firstly basis and development of private persons’ rights on compensation of damages are discussed. Requirements on Member States’ liability implemented and amplified in ECJ practice is analyzed in detail. Second section analyzes in ECJ practice the content of actions on compensation of damages and requirements for Member States liability: violated legal norm should be pursued for awarding rights to persons; violation is manifest enough; direct causal relation between violation of identified obligation of state and suffered damages of injured person is manifest enough. Third section analyzes procedures implemented in Article 226 and 227 of the Treaty on European Union and influence of these Articles to actions on compensation of damages are discussed in the third part.