Užsienio reikalų ministerijos strateginis valdymas

Abstract

Strateginio organizacijų valdymo magistrinio baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes moderniais laikais strateginis valdymas vis labiau įsigali valstybėse ir atskirose organizacijose. Strateginis valdymas XXI a. padeda didinti organizacijų/institucijų rezultatyvumą, aptikti problemas dar joms nespėjus pasireikšti ir jas eliminuoti, minimizuoti neigiamą išorinių veiksnių įtaką ir t. t. Šio darbo esminė problema - dėl užsienio politikos sudėtingumo ir nekonkretumo LR užsienio reikalų ministerijoje iškyla sunkumų, atliekant strateginę analizę, rengiant strateginius planus ir atliekant jų vertinimą bei kontrolę, kurie gali būti koreguojami gerosios Vakarų šalių praktikos. Tyrimo objektas - LR Užsienio reikalų ministerija, o tikslas - išanalizavus metodinius strateginio valdymo pagrindus, atlikti LR užsienio reikalų ministerijos strateginio valdymo tyrimą ir pateikti esminius siūlymus ir rekomendacijas, siekiant pagerinti URM strateginį valdymą. Tikslą pasiekti padėjo tokie uždaviniai kaip: apibrėžti strateginio valdymo turinį ir šio proceso taikymo viešajame ir privačiame sektoriuose galimybes; pateikti strateginio valdymo teorinius aspektus Lietuvoje; išanalizuoti Lietuvos URM strateginį valdymą; atlikti sociologinės apklausos tyrimą ministerijoje ir suformuluoti išvadas bei rekomendacijas; ištyrus strateginio planavimo procesą Kanadoje ir N .Zelandijoje, LR Užsienio reikalų ministerijai pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti strateginį planavimą išvengiant šiandieninių problemų. Rengiant magistro baigiamąjį darbą, buvo naudojamas aprašomasis, analitinis, lyginamasis metodai. Atliekant tyrimą ministerijoje buvo naudotas interviu metodas ir sociologinė apklausa (anketinė apklausa (raštu)). Atlikus šį darbą galima teigti, jog buvo pasiekti šie rezultatai: ištirtas strateginio valdymo procesas Lietuvos viešojo sektoriaus institucijoje, pateiktos esminės pastabos ir išvados bei defektų šalinimo būdai, taikant kitų valstybių analogišką patirtį šioje srityje. Tyrimo metu buvo išsikeltos dvi hipotezės. Atlikus Užsienio reikalų ministerijos strateginio valdymo proceso išsamią analizę ir vertinimą, galima teigti, jog pirmoji hipotezė pasitvirtino, o antroji buvo paneigta. Todėl galima teigti, kad strateginių planų rengėjų orientavimasis į procesą, o ne į rezultatus lemia neatitikimus tarp viešojo sektoriaus institucijų strateginių planų rengimo metodikos ir institucijos strateginio veiklos plano. Tačiau URM efektyviau ir kokybiškiau parengti strateginius planus nelabai gali padėti Kanados ir Naujosios Zelandijos ar kitų valstybių patirčių perėmimas analogiškose srityse. Šis darbas yra sudarytas iš įvado, trijų dėstymo dalių ir išvadų. Pirmojoje dėstymo dalyje aptariami teoriniai strateginio valdymo aspektai, strateginio planavimo praktika Lietuvoje bei strateginio valdymo skirtumai viešajame ir privačiame sektoriuose. Antrojoje - analizuojamas konkrečiai Lietuvos užsienio reikalų ministerijos strateginis valdymas, atliekamas ministerijos strateginio valdymo tyrimas. Trečioji dalis – užsienio politiką vykdančių institucijų Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje strateginių planų analizė, ieškant gerosios praktikos apraiškų. Magistro darbe atlikto detalaus tyrimo rezultatai bus perduoti užsienio reikalų ministerijos atitinkamoms struktūroms, tikintis, kad į atliktą analizę, suformuluotas išvadas, pateiktus siūlymus ir rekomendacijas bus atsižvelgta, rengiant kitų metų strateginį veiklos planą.