Rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveika tarporganizacinės vadybos požiūriu

Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali ir reikšminga, siekiant stiprinti rankdarbių sektoriaus pozicijas, nes be darnios organizacijų sąveikos sektoriaus egzistavimo tąsa, tuo labiau – sėkminga plėtra sunkiai įsivaizduojama. Pagrindinė problema, nagrinėjama baigiamajame magistro darbe – rankdarbių sektoriuje veikiančių organizacijų sąveikos neadekvatumas rankdarbių sektoriaus plėtrai. Baigiamojo darbo objektas – organizacijų sąveika rankdarbių sektoriuje. Magistro baigiamojo darbo tikslas – ištyrinėti ir apibrėžti pagrindinius rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos bruožus Lietuvoje ir pagrįsti šių organizacijų sąveikos plėtros galimybes tarporganizacinės vadybos požiūriu. Uždaviniai: 1. Atlikti lyginamąją Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analizę organizacijų sąveikos tematika. 2. Išnagrinėti specifinius rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos bruožus ir bendrąsias tendencijas, būdingas Lietuvai. 3. Nustatyti veiksnius, kurie lemia veiksmingą sąveiką tarp organizacijų rankdarbių sektoriuje. 4. Parengti rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos modelį. Darbe buvo tikrinama hipotezė, kad rankdarbių verslą plėtojančioms ir palaikančioms įmonėms būdingas palyginti paviršutiniškas – kooperacijos – tarpusavio ryšys, o tarporganizacinės vadybos principai iš esmės nėra taikomi. Dėl to praktikoje egzistuojanti rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveika nėra efektyvi. Rengiant magistro baigiamąjį darbą, buvo panaudoti šie tyrimų metodai: mokslinės ir metodinės literatūros analizė, statistinė analizė, anketinė apklausa ir pusiau struktūrizuotas interviu. Darbo rezultatai: 1. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu išnagrinėtas holistinės vadybos ir socialinės atsakomybės, kaip tarporganizacinės vadybos pagrindo, turinys ir reikšmė. 2. Antroje dalyje organizacijų sąveika nagrinėta tarporganizacinės vadybos kontekste. Nustatyta, jog mokslininkų labiausiai apibendrintos ir apibrėžtos organizacijų sąveikos formos yra integracinis bendradarbiavimas, kooperacija, partnerystė, sąveikavimas konkuruojant, tinklai ir sąjunga. Buvo išnagrinėta, jog sąveikaujant organizacijoms gali kilti problemų, susijusių su žmonėmis ir tarpusavio santykiais, operacijomis, strategine darbotvarke ir rezultatais. Nustatyta, jog organizacijų sąveikos modeliai apibrėžia vidinės ir išorinės aplinkų įtaką sąveikai. 3. Trečioje dalyje apžvelgti Lietuvos rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikai būdingi bruožai. Nustatyta, jog Lietuvos rankdarbių sektoriuje veikia daug pavienių amatininkų, o organizacijų nėra daug. Sektoriaus organizacijų sąveika yra menkai išplėtota. Įvardytos Lietuvoje veikiančios organizacijos, kurios skatina sektoriaus organizacijų sąveiką. 4. Ketvirtoje dalyje pateikta rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos tyrimo duomenų analizė. Tyrimo metu nustatyta, jog rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveika vertinama palankiai, nes sudaroma galimybė sukurti kokybiškesnį produktą arba paslaugą. Išsiaiškinta, jog Lietuvos rankdarbių sektoriuje vyraujančios sąveikos formos – koordinavimas ir partnerystė. Sektoriaus organizacijos mažai dėmesio skiriama visuomenės lūkesčiams tenkinti. Įvardytos organizacijų sąveikos plėtros kliūtys. Parengtas rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos modelis. Pagrindinės darbo išvados ir rekomendacijos yra šios: 1. Organizacijų sąveikos modeliai apibrėžia vidinės ir išorinės aplinkų įtaką sąveikai, sudarant prielaidas nagrinėti susijusių organizacijų sąveiką tarporganizacinės vadybos, kuri jungia holistinės vadybos ir socialinės atsakomybės idėjas, požiūriu. 2. Organizacijų sąveika nagrinėjamų organizacijų praktikoje daugiausia įgyvendinama esant poreikiui ir apima siaurą interesų sritį. Lietuvos rankdarbių sektoriuje itin mažai dėmesio skiriama visuomenės lūkesčiams tenkinti. 3. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai organizacijų sąveikai rankdarbių sektoriuje, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas tikslų suderinamumui, visoms sąveikaujančioms šalims naudingiems mainams ir bendroms visuomenės vertybėms. 4. Remiantis sudarytu rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos modeliu, gali būti įgyvendinti organizacijų suinteresuotųjų šalių reikalavimai ir suderinti su konkrečiais organizacijų tikslais ir vertybėmis, taip sudarant prielaidas kurti abipusiai naudingą sąveiką ilguoju laikotarpiu. Rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos modelis padėtų organizacijoms adekvačiai reaguoti į esamą padėtį sektoriuje. 5. Rankdarbių sektoriaus organizacijoms nebūdinga kooperacija, o tarporganizacinės vadybos principai iš esmės nėra taikomi. Dėl to darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino dalinai. Darbo struktūra: įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, praktinė dalis, išvados ir rekomendacijos, literatūra, priedai.

The subject of master’s thesis is relevant and significant in strengthening the handicraft sector position because without a sustainable organizational interaction, continuation and successful development of the handicraft sector is hardly imaginable. The main problem of master’s thesis is that the organizational interaction in handicraft sector is inadequate to handicraft sector development. The object of investigation – organizational interaction in handicraft sector. The aim – to analyze and determine the main features of organizational interaction in Lithuanian handicraft sector and to ground the development opportunities of organizational interaction in inter-organizational management approach. The objectives: 1. To perform a comparative analysis of the theories in organizational interaction in Lithuanian and foreign literature. 2. To investigate the specific features and general tendencies of organizational interaction in Lithuanian handicraft sector. 3. To define the factors that impact effective organizational interaction in handicraft sector. 4. To design a model on organizational interaction in handicraft sector. In the master‘s thesis a hypothesis has been investigated that organizations which run and support handicraft business have a rather shallow relationship – cooperation, and inter-organizational management principles are not being applied. Thus handicraft sector organizational interaction existing in practice is not efficient. Methods of research: the scientific and methodological literature analysis, statistical analysis, questionnaire, and semi-structured interview. The results of the study: 1. In the first part theoretical aspects and implication of holistic management and social responsibility, as a ground for inter-organizational management, were examined. 2. In the second part the organizational interaction is analyzed in the context of inter-organizational management. It had been identified that organizational interaction forms which are determined and generalized by researchers the most are integrated collaboration, cooperation, partnership, coopetition, networks, alliance. It had been found out that when organizations interact problems associated with people and relationships, operations, strategic agenda and results might arise. It had been identified that organizational interaction models determine internal and external environmental impact on interaction. 3. In the third part characteristic features of organizational interaction in Lithuanian handicraft sector are introduced. It had been identified that in the Lithuanian handicraft sector a lot of individual craftsmen work and there are not many organizations. Sector’s organizational interaction is poorly developed. Organizations operating in Lithuania which encourage sector’s organizational interaction are listed. 4. In the fourth part the organizational interaction and its test data analysis were described. The study found that organizational interaction in handicraft sector is appreciated as well, because it makes an opportunity to design more qualitative product or offer more qualitative service. It was identified that predominant forms of organizational interaction in Lithuanian handicraft sector are coordination and partnership. Handicraft organizations pay little attention to interests of society. The obstacles restricting the development of organizational interaction were also highlighted. A model on organizational interaction in handicraft sector had been designed. The main conclusions and recommendations of the master‘s thesis are the following: 1. Organizational interaction models determine internal and external environmental impact on interaction making assumptions to investigate associated organizational interaction in approach of inter-organizational management which combines holistic management and social responsibility ideas. 2. Organizational interaction in researched organization practice is implemented when demanded and covers a narrow field of interests. A very little attention is paid to society‘s expectations in the Lithuanian handicraft sector. 3. The mostly significant attention has to be given to the compatibility of goals, beneficial exchange to all the interacting stakeholders and to the common values of the society while trying to create better conditions for efficient organizational interaction in the handicraft sector. 4. Following the designed handicraft sector organizational interaction model, organization stakeholders‘ requirements can be realized and matched with organizational goals and values creating assumptions to create mutually beneficial interaction in the long-term. The model would be helpful to the organizations to react adequately to the current situation in the sector. 5. Cooperation is not specific to the handicraft sector organizations and inter-organizational management principles are not applied. Thus a hypothesis which had been raised at the beginning of the research had been partially confirmed. The structure of the thesis: the introduction, the theoretical part, the methodological part, the practical part, conclusions and recommendations, sources and annexes.