Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinių teisių apsauga
Rimašauskaitė, Simona |
Jakulevičienė, Lyra | Recenzentas / Rewiewer |
Dieninis, Karolis | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Biekša, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakulevičienė, Lyra | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis, yra specifinė ir ypač pažeidžiama asmenų grupė, išsiskirianti savo ypatingais socialiniais poreikiais. Todėl svarbu tinkamai reglamentuoti šiems asmenims reikalingas socialines teises. Užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinių teisių vieta bendrojoje žmogaus teisių sistemoje yra analizuojama pirmame šio darbo skyriuje, atkreipiant dėmesį į tai, jog tiek pilietinės ir politinės, tiek socialinės, ekonominės ir kultūrinės asmens teisės yra universalios, neatskiriamos bei tarpusavyje glaudžiai susijusios ir vienodai svarbios pabėgėliams. Antrame skyriuje yra nagrinėjami užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinių teisių tarptautiniai ir regioniniai standartai, analizuojamos teisė į darbą, mokslą, socialinį aprūpinimą, sveikatos priežiūrą, apgyvendinimą, teisė į integraciją, teisė susijungti su šeima ir kitos socialinės teisės. Šioje dalyje pažymima, jog 1951 metų Pabėgėlių konvencija, sujungianti pilietines ir politines teises su socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, numatanti valstybėms privalomus įsipareigojimus pabėgėlių atžvilgiu, vis dar išlieka vienu svarbiausių dokumentų tarptautiniame lygmenyje, užtikrinant pabėgėlių socialines teises. Taip pat nagrinėjamos Europos Sąjungos Kvalifikavimo direktyvos nuostatos, bei jų pakeitimai susiję su pabėgėlių socialinėmis teisėmis. Paskutiniame šio darbo skyriuje nagrinėjami probleminiai užsieniečių, gavusių prieglobstį, šeimų susijungimo ir integracijos priimančiose valstybėse aspektai, taip pat analizuojamas prieglobstį gavusių užsieniečių socialinių teisių reglamentavimas ir suteikiamų socialinių teisių apimtis Lietuvos Respublikoje. Lyginamas regioninis ir nacionalinis pabėgėlių socialinių teisių reglamentavimas, pažymint, jog ne visos Kvalifikavimo direktyvos nuostatos yra tinkamai perkeltos į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog užsieniečiai, kuriems yra suteiktas papildomos apsaugos ir pabėgėlio statusas turi vienodus socialinius poreikius, todėl suteikiamų socialinių teisių apimties skirtumai šeimos susijungimo ir integracijos srityse yra nepagrįsti.
Foreigners who have been granted asylum is a specific and particularly vulnerable group of individuals. This group is different from other groups of individuals because of their special social needs. Therefore, it is important to properly regulate social rights of refugees. In the first section of this paper refugee's social rights place in the general human rights system is considered. The fact, that civil and political rights as well as social, economic and cultural rights are universal, inherent and equally important for refugees, is stressed. International and regional standards of social refugees' rights are analysed in the second chapter of this paper. Right to work, education, social welfare, health care, housing, integration, family reunification and other social rights are examined in this chapter as well. This section states that the 1951 Refugee Convention still remains one of the most important document in the international level, ensuring the social rights of refugees. This section also analyse the European Union Qualification Directive and its amendments related to the social rights of refugees. The last section of this paper focus on the problematic aspects related to refugee’s family reunification and refugee integration in host countries, it also concerns refugees social rights regulation and the scope of it in the Republic of Lithuania. Regional and national legislation, concerning social rights of refugees, is compared, noting that not all provisions of the Qualification Directive are correctly transposed into the legal system of the Republic of Lithuania. Attention is drawn to the fact that foreigners who have been granted subsidiary protection and refugee status have the same social needs. For this reason social rights, such as right family reunification and integration, should be applied equally.