Studijų kreditavimo sistema Lietuvoje ir jos prielaidos aukštojo mokslo prieinamumui
Pukanasytė, Živilė |
Patapas, Aleksandras | Recenzentas / Rewiewer |
Raipa, Alvydas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Smalskys, Vainius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Obrazcovas, Vladimiras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Guogis, Arvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Minkevičius, Aleksandras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žuromskaitė, Brigita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Norint turėti išsilavinusią visuomenę, kuri skatina ekonominę ir socialinę plėtrą, svarbu didinti aukštojo mokslo prieinamumą. Studijų kreditavimo sistema yra veiksnys, sąlygojantys aukštojo mokslo prieinamumą. Tiek visuomenės, tiek valstybės išlaidos studijoms yra investicija į šalies ir žmonių gerovę. Darbe buvo keliama mokslinė problema, ar Lietuvoje susiformavusi paskolų studentams sistema sudaro sąlygas aukštojo mokslo prieinamumui. Tyrimo metu buvo iškelta hipotezė, kad ši sistema yra efektyvi ir didina aukštojo mokslo prieinamumą. Darbo tikslas buvo įvertinti studijų kreditavimo sistemą ir nustatyti jos prielaidas aukštojo mokslo prieinamumui. Šiam tikslui pasiekti buvo išsikelti uždaviniai: išnagrinėti aukštojo mokslo prieinamumo teorinius pagrindus, nustatyti veiksnius, sąlygojančius šį prieinamumą, išanalizuoti studijų kreditavimo sistemos struktūrinius elementus, apžvelgti kitų šalių studijų kreditavimo patirtį. Teoriniame tyrime, išanalizavus mokslinę literatūrą ir apžvelgus Lietuvos teisinę bazę, atskleista aukštojo mokslo ir jo prieinamumo samprata, analizuojama Lietuvoje suformuota studijų kreditavimo sistema, kuri taip pat palyginama su Danijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje suformuotomis studijų kreditavimo sistemomis. Empirinio tyrimo dalyje nustatomi veiksniai, turintys įtakos aukštojo mokslo prieinamumui ir diagnozuojama studijų kreditavimo situacija Lietuvoje, remiantis studentų vertinimo analize. Darbe taikomi tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisinės bazės analizė, koreliacinė regresinė analizė, anketinė apklausa, SSGG analizė ir interpretavimo metodas. Apibendrinus tyrimo metu gautus duomenis, galima daryti išvadas, kad didžiąją dalį studentų skaičiaus pokyčio paaiškina ekonominiai rodikliai, tokie kaip bedarbių skaičius, vid. metinis gyventojų skaičius, BVP, tenkantis vienam gyventojui, eksportas, vid. mėnesio neto darbo užmokestis ir biudžeto išlaidos, skirtos švietimui. Suformuota tyrimo hipotezė yra paneigiama. Tyrimo duomenys parodė, kad dabartinė studijų kreditavimo sistema neužtikrina aukštojo mokslo prieinamumo, nes ji dar tik formuojasi.
It is important to increase accessibility of higher education, in order to have an educated society, who develope economical and social progress. Studies funding system is a factor, which influence accessibility of higher education. The expenses of Government and society are investment into the welfare of people and country. Work is aimed to analyze the scientific issue: whether loans system for students helps to increase accessibility of higher education in Lithuania? Hypothesis was raised that this system is effective and accessibility of higher education is increased. The purpose of this Master‘s Work was to evaluate studies funding system and identify its effect for higher education accessibility. To achieve this purpose these tasks werw completed: to explore theorical aspects of higher education accessibility, to analyse the elements of study funding system, to review the experiences of studies funding systems in the other countries. Analysed scientific and legal literature revealed conception of higher education and its accessibility, also analysed studies‘ funding system in Lithuania was analysed. The Lithuania model was compared with studies funding systems in Denmark, Germany and United Kingdom. The elements, which influence accessibility of higher education, were identified and situation of studies‘ funding system was determined according to the analysis of valuation provided by students. The methods used in the research: analysis of scientific and legal literature, correlation and regression analysis, SWOT analysis and interpretation method. Summarising the results of the research the conclusion was reached, that the most students explain the economical indicators such as the number of unemployed, the middle annual population, the GDP per capita, the exports, the middle net wage and budge expenditures for education. The hypothesis was refuted, because the present studies funding system is still developing.