Homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai ir jų kurstymas
Kniuraitė, Gabrielė |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1079
Homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai, padaromi prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytino tapatumo, yra itin žalingi tiek pačiam nukentėjusiam asmeniui, tiek socialinei grupei, kuriai jis priklauso. Kadangi šiomis nusikalstamomis veikomis yra pažeidžiamos tokių asmenų teisės ir jų orumas, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų tinkamas išaiškinimas, tyrimas bei prevencija yra svarbūs tiek Lietuvos valstybei, tiek žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, tiek šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Šio magistro darbo tikslas yra atskleisti homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų teisinius ir etinius aspektus bei jų kurstymo priežastis. Tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: aptarti homofobine ir transfobine neapykanta motyvuotų nusikaltimų bei neapykantos kalbos dažnumą, jų poveikį aukai, atskleisti žmogaus teisių problemas, iškylančias homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste bei, išanalizavus esamą teismų praktiką, aptarti baudžiamosios atsakomybės taikymo už neapykantą kurstančias kalbas bei neapykantos nusikaltimus taikymo problemas. Apžvelgta mokslinė bei teisinė literatūra atskleidė, kad homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai gali apimti bauginimą, padarytą žalą asmens nuosavybei, grasinimus, užpuolimus, sveikatos sutrikdymą ar net nužudymą bei bet kokią kitą nusikalstamą veiką, kai nukentėjęs asmuo yra pasirenkamas būtent dėl realios ar įsivaizduojamos jo seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo. Nuo homofobinės ir transfobinės neapykantos nukentėję asmenys dažnai išgyvena įvairius sunkumus, jaučia neigiamus padarinius, tačiau šie asmenys vis dar vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl prieš juos įvykdytų neapykanta motyvuotų nusikalstamų veikų. Magistro darbe taip pat aptartos žmogaus teisių užtikrinimo problemos, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste. Išanalizavus nacionalinių teismų praktiką, matoma, kad teismai, kvalifikuodami veiką kaip neapykantos nusikaltimą ar kurstymą bei spręsdami dėl baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip kontekstas, kurstymo realumas, neapykantos motyvas. Visgi, nacionalinių teismų taikomi kriterijai neapykantos kurstymo bylose kelia tam tikrų problemų sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą. Kadangi Lietuvos teismų praktika, nagrinėjant homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimus nėra gausi, kyla problemų siekiant atskleisti visų neapykantos nusikaltimų, kaip atskirų nusikalstamų veikų turinį bei jų išaiškinimą.
Homophobic and transphobic hate crimes committed against individuals on the basis of their sexual orientation or gender identity are particularly harmful to both the victim and the social group to which they belong. Since these criminal acts violate the rights and dignity of such persons, proper detection, investigation and prevention of homophobic and transphobic hate crimes are important both for the state of Lithuania, for institutions active in the field of human rights, and for the country’s international image. The aim of this master’s thesis is to reveal the legal and ethical aspects of homophobic and transphobic hate crimes and the reasons for their incitement. In order to achieve the objective, the following objectives have been identified: discuss the frequency of homophobic and transphobic hate-motivated crimes and hate speech, their impact on the victim, reveal human rights problems arising in the context of homophobic and transphobic hate crimes, and, after analysing existing case law, discuss the application of criminal liability for hate speech and hate crimes. The reviewed scientific and legal literature revealed that homophobic and transphobic hate crimes may include intimidation, damage to a person’s property, threats, assaults, medical impairment or even murder, and any other criminal activity where the victim is chosen precisely because of his/her actual or perceived sexual orientation or gender identity. Victims of homophobic and transphobic hatred often experience various difficulties and negative consequences, but they still avoid contacting law enforcement authorities for hate-motivated offences against them. The master’s thesis also discussed human rights enforcement issues in the context of homophobic and transphobic hate crimes. An analysis of national case-law shows that courts, when classifying an act as a hate crime or incitement and deciding on the application of criminal liability as an ultima ratio, take into account criteria such as context, reality of incitement, motive for hatred. However, the criteria applied by national courts in hate speech cases raise some problems when dealing with the application of criminal liability. As the case law of the Lithuanian courts is not abundant in dealing with homophobic and transphobic hate crimes, there are problems in revealing the content of all hate crimes as individual offences and their detection.