Ikimokyklinių ugdymo įstaigų strateginis planavimas
Pitrėnaitė, Daiva |
Kondrotaitė, Gitė | Recenzentas / Rewiewer |
Svetikas, Kostas Žymantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Augustinavičius, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Arimavičiūtė, Malvina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darulis, Ramūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Išoraitė, Margarita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šaulinskas, Linas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dieninis, Jonas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Strateginis planavimas yra neišvengiamas siekiant efektyviai įgyvendinti įvairių sričių reformas ir spręsti sudėtingas problemas. Ikimokyklinių įstaigų pagrindinis uždavinys siekti pilnavertiško ir kokybiško ugdymo, panaudoti tinkamai žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, taip pat sudaryti lanksčią veiklos programą ir gaires, supažindinti ir padėti įsilieti jaunajam piliečiui į visuomenę. Tyrimo problema: Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose nepakankamai aiškiai reglamentuotos veiklos strategiją nusakančios gairės. Organizacijos valdymas, žmogiškieji ištekliai yra neefektyviai išnaudojami. Šiandieninė ikimokyklinė įstaiga atsidūrusi nuolatinės kaitos procese, norėdama išlikti ir teikti aukštos kokybės paslaugas turi būti labai lanksti. Tik gerai suvokdami strategijos kūrimo proceso svarbą organizacinėje veikloje, vadovai pasirinks tinkamas kryptis jos plėtotei. Šiam procesui įgyvendinti reikia, kad būtų suprasta ne tik strategijos esmė bei svarba, bet ir pats jos kūrimo bei formavimo procesas. Tyrimo objektas: Ikimokyklinio ugdymo įstaigų strateginis planavimas. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų strateginio planavimo ypatumus, pateikti pasiūlymus planavimo procesui tobulinti. Tyrimas atliktas derinant kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodus. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti strateginio planavimo svarbą ikimokyklinių įstaigų veiklai. 2. Išanalizuoti strateginio planavimo Lietuvos švietimo sistemoje teisinę bazę. 3. Įvertinti ikimokyklinių ugdymo įstaigų strateginius planus, išskirti trūkumus ir pranašumus. 4. Atskleisti ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų, pedagogų, požiūrį į strateginio planavimo ypatumus. Hipotezė: strateginis planavimas ikimokyklinėse įstaigose yra formalus, dirbantieji nepakankamai įtraukiami į strateginio planavimo procesą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad strateginės analizės atliekamos nepilnai, ne visi strateginio planavimo metodikoje nurodyti veiksniai išnagrinėti arba išnagrinėti tik iš dalies, jiems trūksta konkretumo, dažnai nenumato įgyvendinimo terminų, resursų, atlikėjų, vertinimo kriterijai ne visada aiškūs. Atlikus respondentų apklausą buvo nustatyta, kad strateginio planavimo procesams skiriamas nepakankamas dėmesys: dalis ikimokyklinės įstaigos bendruomenės narių (pedagogų) visai neįtakoja įstaigos veiklos strategijos, nedalyvauja strategijos kūrimo grupių veikloje. Atliktas interviu su vadovais atskleidė, kad vadovas turėtų būti pagrindinių strateginių uždavinių iniciatorius bei dalyvauti įstaigos kaitos procesuose; vis dėlto pedagogai - nepakankamai aktyvūs, linkę nurodymus vykdyti, bet ne inicijuoti pokyčius. Gauti rezultatai patvirtina magistrinio darbe iškeltą hipotezę.
Strategic planning is inevitable when aiming to effectively implement reforms of various spheres and when solving difficult problems. The main goals of preschool institutions are: striving to reach a full-fledged qualitative education, to properly use human and material resources as well as to make flexible action programme and guidelines, to introduce them to young citizens and help them to disgorge into the society. Research problem: guidelines for action strategy are obscurely regulated in preschool education institutions. Organization management and human resources are used ineffectively. Modern preschool institution, facing constant change process, must be very flexible in order to survive as well as to provide high quality services. Only proper perception of the significance of strategy creation process will help heads of institutions to choose the right direction for development. In order to implement this process, the perception of the essence and significance of strategy is needed as well as the perception of the process of its creation and formation. Research object: strategic planning of preschool education institutions. The aim of research: to analyse the peculiarities of strategic planning in preschool education institutions and to provide recommendations for planning process improvement. The research is based on the combination of quantitative and qualitative research methods. Research tasks: 1. To reveal the importance of strategic planning for the activities of preschool education institutions; 2. To analyse legal basis regarding strategic planning in Lithuanian education system; 3. To evaluate strategic plans of preschool education institutions and to highlight their drawbacks and benefits; 4. To reveal the attitudes of heads and pedagogues of preschool education institutions towards the peculiarities of strategic planning. Hypothesis: strategic planning in preschool institutions is formal, employees are not enough involved in the process of strategic planning. Research results revealed that strategic analyses were only partly carried out, not all factors that are indicated in the strategic planning methodology were examined, and, if they were, this was done only partly. In addition, they lacked concreteness; implementation deadlines, resources and executants were not determined; evaluation criteria were not always clear. After respondent survey, it was determined that not enough attention is paid to the processes of strategic planning: part of members of preschool institution communities do not influence action strategy of their institution, they do not participate in the activity of strategy creation groups. The interview with heads of institutions revealed that a head should be the initiator of the main strategic goals as well as to participate in the change process related to a specific institution. Unfortunately, pedagogues are not enough active, they simply tend to carry out orders instead of initiating changes. All these results confirm MA hypothesis.