Lietuvos mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo vertinimo sistema ir jos poveikis institucijų konkurencingumui

Programų ir projektų vadybos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes mokslinių tyrimų projektinių paraiškų vertinimo principai ir kriterijų pasirinkimas didele dalimi lemia visos konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo sistemos efektyvų veikimą, stipriai veikia Lietuvos mokslinių tyrimų raidą. Kadangi mokslo konkursinis finansavimas Lietuvoje veikia dar tik ketveri metai, mokslinių tyrimų projektinių paraiškų vertinimo procesas bei rezultatyvumas detaliai netirti; apsiribota tik administraciniu vertinimu, pateikiant elementarią statistiką, pačios atrankos sistemos neanalizuojant. Tokioje pat situacijoje yra Lietuvos mokslo ir studijų institucijų gebėjimo konkuruoti tarpusavyje dėl labai svarbios finansavimo dalies problema – šis klausimas iki šiol dar nebuvo tirtas ar apžvelgtas. Todėl magistro baigiamojo darbo tyrimu siekiama nustatyti, kaip veikia Lietuvos mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo priemonių vertinimo sistema ir koks jos poveikis institucijų konkurencingumui – tai yra, kaip sėkmingai institucijos pajėgios konkuruoti dėl papildomo konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo dalies. Tyrimo objektas – Lietuvos mokslo tarybos programų projektinių paraiškų atrankos ir vertinimo sistemos funkcionavimas. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo priemonių vertinimo sistemos analizę bei nustatyti jos daromą poveikį institucijų konkurencingumui. Darbo uždaviniai: aptarti mokslinių tyrimų projektinių idėjų atrankos kriterijų nustatymo principus ir pristatyti pagrindinius šio tipo projektų vertinimo modelius; apibūdinti Lietuvos mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo sistemą, apžvelgti projektinių paraiškų atrankos procesą, išnagrinėti taikomus projektinių paraiškų vertinimo metodus; įvertinti Lietuvos mokslo tarybos programų projektinių paraiškų atrankos sistemos kriterijų reprezentatyvumą ir validumą; pateikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų konkurencingumo žemėlapį, kuriame atsispindėtų Lietuvos mokslo tarybos programose taikomos projektinių paraiškų vertinimo sistemos kriterijai. Tyrime iškeltos šios hipotezės: 1. idėjos reikšmingumas ir pagrįstumas yra svarbiausias kriterijų rinkinys Lietuvos mokslo tarybos priemonių projektinių paraiškų vertinime; 2. kiekvienoje Lietuvos mokslo tarybos programoje sėkmės susilaukia vis kitas konkretus institucijų blokas. Pagrindiniai metodai, kuriais remiantis analizuota Lietuvos mokslo konkursinio finansavimo vertinimo sistema, yra dokumentų (teisės aktų, mokslinės literatūros ir kitų šaltinių) analizė bei kiekybinis tyrimas – projektinių paraiškų vertinimo rezultatų statistinė analizė. Tyrimo metu patvirtintos abiejų hipotezių teisingumas. Nustatyta, kad idėjos reikšmingumo ir pagrįstumo kriterijų blokas reikšmingiausiai veikė Lietuvos mokslo tarybos administruojamų programų ekspertinio vertinimo rezultatus. Visgi šio kriterijų rinkinio reprezentatyvumas dėl siauros įverčių sklaidos ir netolygaus reikšmių išsidėstymo tarp nefinansuotų paraiškų pripažintas mažiausiu. Todėl, siekiant sumažinti galimybę atsirasti tokioms rizikoms kaip šališkas idėjų vertinimas pagal institucinę priklausomybę, nepajėgumas atpažinti pačių inovatyviausių koncepcijų, nesugebėjimas atsiriboti nuo vyraujančių mokslinių tyrimų „madų“ ir tendencijų, grupinio mąstymo negatyvių fenomenų atsiradimas, pasiūlyta diegti šiuos vadybinius elementus, didinančius ekspertinio vertinimo patikimumą: kelių ekspertų individualų vertinimą, grupinės diskusijos moderavimą „iš išorės“, formalizuotą „velnio advokato“ funkciją, abipusį vertinimo anonimiškumą, kai ekspertai nežinotų paraišką teikusių asmenų tapatybių. Taip pat patvirtinta, kad atskirose Lietuvos mokslo tarybos konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo priemonėse iš tiesų išsiskirdavo skirtingi institucijų blokai, orientuoti į konkrečias mokslo sritis. Išimtimi laikytinas Vilniaus universitetas, kuris, disponuodamas dideliais finansiniais, žmogiškaisiais, žinių ir technologiniais resursais, sėkmingai varžėsi visose priemonėse ir buvo ryškus institucijų konkurencingumo žemėlapių lyderis. Be to, analizuojant atskiras mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo priemones išryškinti probleminiai taškai, dėl kurių darnaus funkcionavimo kilo abejonių, tačiau turimais duomenimis jų nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti, todėl suformuluoti atitinkamų tyrimų rekomendacijos. Itin išsiskyrė Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programos sklaidos projektinių pasiūlymų vertinimo rezultatai, kurių statistiniai rodikliai ir sėkmės / nesėkmės santykis buvo neproporcingi kitų priemonių charakteristikoms, todėl pasiūlyta atlikti sklaidos projektų vertinimo sistemos vidinę analizę dėl vertinimo sistemoje esančios problemos arba neadekvataus šiai priemonei skiriamo biudžeto. Tyrimo rezultatai yra svarbūs tiek tobulinant taikomus mokslinių tyrimų projektinių paraiškų vertinimo kriterijus, tiek tobulinant mokslo konkursinio finansavimo priemonių projektinių paraiškų atrankos procesą ir metodologiją. Be to, rezultatai gali būti naudingi mokslo politikos formuotojams, nustatant institucijų konkurencingumo gebėjimus, formuojant mokslo konkursinio finansavimo principus.

Topic of Master’s thesis in Management of Programmes and Projects is relevant, because evaluation principles and criteria setting for evaluation of research project proposals’ can heavily influence effectiveness of the whole competitive research funding system and affect development of research in Lithuania. Competitive research funding was introduced in Lithuania just four years ago, as a result, at the moment there are no detailed analyses on its research project applications’ evaluation system or its productivity, apart from basic statistics on the extent of proposals received, funding granted. Therefore, master’s thesis intends to analyse evaluation system of competitive research funding in Lithuania and its impact on institutional competitiveness. The object of the thesis – working of project proposals’ selection and evaluation system implemented by the Research Council of Lithuania. The objective of the thesis – to analyse evaluation system of competitive research funding in Lithuania and its impact on institutional competitiveness. The goals of the thesis: to examine the main theoretical principles for setting selection and evaluation criteria of research projects and to present the most common evaluation models of research projects; to characterise competitive research funding system in Lithuania, to examine selection process of research projects, and to describe evaluation practices and methods; to analyse the representativeness and validity of evaluation criteria for selecting research projects in programmes administered by the Research Council of Lithuania; to present the map of research and education institutions’ competitive ability, which is based on project proposals’ evaluation criteria, applied in programmes administered by the Research Council of Lithuania. Hypotheses: 1.significance and validity of the project’s idea is the main set of criteria in competitive research funding instruments, administered by the Research Council of Lithuania; 2. depending on the type of programme, administered by the Research Council of Lithuania, there are particular groups of institutions which enjoys success. The major methods used for analysis of evaluation system of competitive research funding in Lithuania are analysis of documents (legislation, literature and other sources) and quantitative research – statistical analysis of the outcomes of the project proposals’ evaluation. The thesis has proven both hypotheses. It was confirmed, that significance and validity of the project’s idea is the main set of criteria which influences outcomes of peer evaluation at the programmes administered by the Research Council of Lithuania the most. However, the representativeness of this set of criteria is the lowest one, compared with the other sets, because of the narrow spread of the scores and uneven distribution of values. It was also confirmed, that particular groups of institutions, that specialises in corresponding fields of science, were enjoys success depending on the type of programme, administered by the Research Council of Lithuania. Vilnius University was the only exception which successfully competed in all the programmes, because of its significant financial, human, knowledge and technological resources. Besides, because there were situations, that brought doubts about cohesive operation of evaluation process of some programmes, but it was impossible to prove or to deny those doubts with the data available, problematical spots were highlighted and recommendations for further research. Most questions involved the working of The National Lithuanian studies development programme for 2009-2015 and its dissemination projects particularly. The scores of those proposals, the proportion of successful and unsuccessful applications and statistical characteristics were highly unusual and unbalanced compared with other research projects’ evaluation results, thus it was suggested to perform internal analysis of that programme. The results of this study are relevant for improving both research projects’ proposals evaluation criteria and the process or methodology of competitive research funding. Furthermore, the outcomes could be useful for the science policy makes, in order to determine competitive ability of research institutions and for shaping the principles of competitive research funding.