Aviation security after 9/11 and human rights
Janulaitytė, Gintarė |
Jakulevičienė, Doc. Dr. Lyra | Recenzentas / Rewiewer |
Katuoka, Prof. Dr. Saulius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Tumonis, Lekt. Vitalius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Zadarackaitė, Lekt. Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Master thesis researches and examines the legality and effectiveness of PNR data transfer from EU to US in order to ensure aviation security and diminish potential terror threat after 9/11. Also it is being debated about privacy vs. security balance dilemma, which appeared because of privacy rights regulation disparity between EU and US. Accordingly this thesis is essential in present because neither this legal dilemma has been solved yet nor adequate protection to PNR data guaranteed. That is why it is crucial to research new methods how effectively ensure aviation security without violating privacy rights. PNR data is an object of this thesis; relevantly to that thesis examines the necessity of equilibrium between right to privacy and guaranteed security, evaluates the input of 3 PNR data Agreements for obtaining aviation security and reduces potential terror threats, and proposes how to change its open-ended provisions. Hypothesis of this thesis is that EU US legal dilemma for ensuring aviation security can hardly be solved only by collection and transfer of PNR data. This measure can be used as additional and supportive but in narrower scale. By using empirical phenomenological method and qualitative research I will reveal my critics and suggestions, based on gotten knowledge from wide ample of literature: 3 PNR data Agreements, EU and US legislation, International Conventions, statistical, interview sources from Lithuanian Civil Aviation Administration officers and etc. Diversity of opinions and literature leaves opportunity to make own conclusions and this way permits this thesis to be original and scientifically useful. By such research thesis reveals that PNR data Agreements were beneficial only to US which pose the risk to EU citizens’ privacy rights. Moreover, open-ended provisions of such Agreements allows to US act unilaterally and use collected PNR data uncontrollable. Making conclusions it is clear that by collecting PNR data aviation security is secured but not as effective as using other technical precautionary measures. Meaning that such unreasonable and disproportional way to fight terrorism mainly violates human right to privacy. The results of master thesis may intend to cause public awareness that collection of personal information in the airports and while booking the flight may leave consequences. Accordingly this research might serve travelers (mainly those who constantly travel to the US and do not know exactly about PNR data collection and interference into their privacy rights), EU law makers who should consider upcoming PNR data Agreements more attentitive and should not leave possibility to the US be a dominant Contracting party. Finally this thesis will be useful for such audience, who is interested in international law and precisely EU- US cooperation on privacy rights matters. Presumably it will leave a lasting value for future researches on counterterrorism measures within aviation security and privacy rights scope. Master thesis consists of 3 main parts: the first one reviews importance of aviation security as a mean to have freedom of movement, second one analyses privacy and security balance necessity within legitimate, reasonable and proportional dimension and last part examines and criticizes 3 PNR data Agreements, which were more negative to EU than positive in order to have safe transatlantic aviation.
Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti keleivio duomenų įrašo persiuntimo teisėtumo ir efektyvumo klausimai, iš Europos Sąjungos į Jungtines Amerikos Valstijas, siekiant užtikrinti aviacijos saugumą bei užkirsti kelią potencialiems teroro atvejams po rugsėjo 11-osios. Nagrinėjama privatumo vs. saugumo balanso dilema, atsiradusi dėl skirtingo ES ir JAV teisės į privatų gyvenimą teisinio reguliavimo, ir pateikiami pasiūlymai, kaip spręsti šią problemą šalinant pasirašytų dvišalių susitarimų nuostatų nekonkretumą. Remiantis tuo, kas paminėta, magistro baigiamasis darbas yra aktualus todėl, kad nei teisinė dilema, kilusi tarp ES ir JAV nėra išspręsta, nei užtikrintas tinkamas keleivio duomenų įrašo apsaugos mechanizmas. Todėl svarbu vertinti, kokius naujus bei efektyvesnius metodus valstybės turi įdiegti, norėdamos turėti saugią aviaciją ir nepažeistas asmens teises į privatumą. Keleivių duomenų įrašas yra magistrinio baigiamojo darbo objektas, per kurį bus vertinama privatumo per se ir užtikrinamo saugumo pusiausvyros reikiamybė, analizuojamas 3 ES-JAV dvišalių susitarimų indėlis užtikrinant aviacijos saugumą ir sumažinant potencialius teroro išpuolius bei pateikiami pasiūlymai, kaip pakeisti nekonkrečias tų susitarimų nuostatas, kurios suteikia JAV pranašumą. Magistrinio darbo hipotezė yra susijusi su tuo, jog ES-JAV teisinę dilemą sudėtinga spręsti dėl netinkamų priemonių pasirinkimo. Tai yra, norint turėti saugią aviaciją neužtenka reikalauti tik keleivio duomenų įrašų, privaloma sukoncentruoti saugumo pajėgas tiek pačiame oro uoste, steriliose jo zonose, tiek ir užtikrinti keleivių bei jų bagažo patikrą. Keleivio duomenų įrašo persiuntimas ir kaupimas yra vienas iš potencialiausių būdų pažeisti asmens teisę į privatumą/ asmeninę informaciją. Todėl ši priemonė turėtų būti reglamentuojama tik kaip papildoma ir tik labai siauru mastu. Naudojantis empiriniais fenomenologiniais tyrimo metodais bei kokybine analize magistro baigiamasis darbas pateiks kritiką bei pasiūlymus. Visa tai bus objektyvi ir patikima analizė, nes atlikta išanalizavus įvairią literatūrą- tarptautines konvencijas, susijusias su žmogaus teise į privatumą, privatų gyvenimą bei asmeninę informaciją, ES-JAV 3 dvišales sutartis dėl keleivio duomenų įrašo perdavimo, kitus ES bei JAV teisės aktus, Centrinės Žvalgybos Valdybos ataskaitas, Amerikos „Saugaus Skrydžio“ darbo grupės specialisto Bruce Schneier tyriamuosius straipsnius apie aviacijos saugumą ir asmens teises, statistinius Eurobarometro ir RasmussenRaports duomenis, bei naudingą informaciją, gautą konsultuojantis su Lietuvos Civilinės Administracijos pareigūnais. Literatūra pateikia skirtingas pozicijas, priklausomai nuo to, kurio subjekto šalininkai rašo atsiliepimus. Tačiau galutinės išvados darbe padarytos remiantis 3 dvišalių susitarimų teisinėmis ydomis, bei minėtojo JAV speicialisto praktinėmis analizėmis. Be to, nuomonių unikalumas ir skirtumai suteikia galimybę padaryti savas išvadas, dėl kurių magistro baigiamasis darbas tampa originalus bei novatoriškas. Atlikus minėtą analizę stebėtina, jog dvišaliai susitarimai yra naudingi tik JAV, kuri kelią pastebimą grėsmę asmens privačios informacijos saugumui. Taip pat, nekonkrečios susitarimų nuostatos suteikia JAV galimybę vienašališkai interpretuoti jų reikšmę ir nekontroliuojamai disponuoti ES keleivio duomenų irašais su kitomis JAV institucijomis, vykdančiomis kovą su terorizmu. Reziumuojant galima teigti, jog keleivio duomenų įrašo persiuntimas ir analizavimas JAV negali garantuoti visapusiško aviacijos saugumo, privaloma imtis kitų efektyvesnių ir netaip žmogaus teises pažeidžiančių priemonių (pvz. patobulinta griežtesnė keleivių bei bagažo patikra, naujos saugos instrukcijos lėktuve, lakūnų kabinos apsauga ir t.t.) ES prisiimdama įsipareigojimus pagal ydingą 2007 dvišalį susitarimą nenumatė, jog jis nėra pagrįstas, ir proporcionalus siekiamam tikslui kovoti su terorizmu ir apsaugoti civilinę aviaciją nuo grėsmių. Tokios išvados turėtų atkreipti visuomenės dėmesį ir būti aktualios ypač tiems asmenims, kurie dažnai keliauja į JAV, taip pat į šio magistro baigiamojo darbo išvadas turėtų atkreipti dėmesį ES teisės aktų kūrėjai, kuriems derėtų atidžiau ir griežčiau vertinti būsimus ES-JAV susitarimus dėl keleivio duomenų įrašo perdavimų bei nenusileisti JAV spaudimui derybose pasirašant teisės aktus, reglamentuojančius teisę į tinkamą asmeninės informacijos apsaugą. Taip pat šio darbo analizė būtų naudinga ir tiems subjektams, kurie domisi tarptautine teise ir ES- JAV bendradarbiavimu užtikrinant aviacijos saugumą po Rugsėjo 11-osios tragedijos. Tikėtina, jog ši analizė turės išliekamąją vertę ir ja galės pasinaudoti kiti tyrėjai, bandantys atrasti efektyvesnius būdus užtikrinti aviacijos saugumą nepažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių. Magistro baigaimasis darbas susideda iš trejų dėstomųjų dalių: pirmoji dalis analizuoja aviacijos saugumo svarbą ir pabrėžia, jog oro transportas išlieka vienas pagrindinių asmens judėjimo laisvės įprasminimo garantas, tačiau norint užtikrinti jo saugumą nedera pažeidinėti svarbiausių asmens teisių bei laisvių. Antrojoje dalyje nagrinėjami tarptautiniai ir regioniniai teisės šaltiniai, reglamentuojantys teisę į privatumą, asmeninės informacijos apsaugą ir kaip šios nuostatos turėtų atsispindėti užtikrinant aviacijos saugumą. Bet kokia intervencija į šias teises turi būti grindžiama legitimumo, pagrįstumo ir proporcionalumo principais. Trečiojoje dalyje aptariama keleivio duomenų įrašo apsaugos svarba, ES ir JAV dvišalių susitarimų efektyvumas ir kritika, pateikiami pasiūlymai dėl šių susitarimų pataisų taip pat atsakoma į klausimą, kodėl JAV būdama „saugumas virš visko“ pozicijos neturėtų reikalauti tokių drastiškų asmens teisės į privatumą įsikišimo priemonių, norėdama pagerinti ir sustiprinti aviacijos saugumą kovoje su terorizmu. Magistro baigiamasis darbas užbaigiamas išvadomis, jog EU, pasirašydama jai nepalankius susitarimus ir pasiduodama JAV spaudimui, rizikuoja asmenų privačios informacijos saugumu ir visgi negarantuoja, jog tokiu būdu sumažės potencialių teroro išpuolių vykdant transatlantinius skrydžius.