Civilinė atsakomybė dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų
Šmigelskaitė, Ieva |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-801
Magistro baigiamajame darbe siekiama nustatyti, ar Lietuvoje taikomos procedūros tinkamai užtikrina tiekėjų teisės reikalauti perkančiųjų organizacijų civilinės atsakomybės, veiksmingumą. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama viešųjų pirkimų sąvoka, jų paskirtis, esminiai uždaviniai bei nustatomi viešųjų pirkimų santykių subjektai. Analizuojami taikomi principai bei teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų pirkimų procedūras ir juos aiškinanti doktrina. Antrojoje dalyje įsigilinama į viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, konkrečiai susijusias su civilinės atsakomybės perkančiosioms organizacijoms, taikymo galimybėmis. Siekiama išsiaiškinti, kokios procedūros ir galimybės yra įtvirtintos teisės aktuose ir vėliau jos sulyginant su realiai taikytina praktika. Galiausiai, trečioje dalyje analizuojami visi civilinės atsakomybės taikymo elementai ir jų įrodinėjimo ypatumai, susiję su viešųjų pirkimų procesu. Nustatomi pagrindiniai iššūkiai, kylantys tiekėjams įrodinėjant civilinės atsakomybės elementus ir įvertinama, kaip Lietuvoje įtvirtintas reguliavimas padeda efektyviai užtikrinti tiekėjų teises. Darbo išvadose atsispindi, jog nors Viešųjų pirkimų įstatymas nėra iki galo tinkamai sureguliavęs civilinės atsakomybės taikymo mechanizmo, ši tiekėjų teisė įgyvendinama veiksmingai. Teisė į žalos atlyginimą yra apsaugota ir užtikrinta teismų praktikoje, kuri įtvirtina tiekėjams realias ir veiksmingas galimybes kompensuoti jiems padarytą žalą. Taigi, iš esmės, nors ir turintis trūkumų ir nevisiškai tinkamai atliepiantis ES direktyvų tikslus Viešųjų pirkimų įstatymas, kartu su teismų praktikoje išplėtotomis taisyklėmis, Lietuvoje iš esmės užtikrina tiekėjų teises į žalos atlyginimą už viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus.
The master's thesis aims to determine whether the procedures applied in Lithuania adequately ensure the effectiveness of the right of suppliers to claim the civil liability of contracting authorities. The first part of the thesis examines the concept of public procurement, its purpose, essential tasks and identifies the subjects of public procurement relations. Also, the applied principles and legal acts regulating public procurement procedures with the doctrine interpreting them are analysed. The second part examines the applicability of the provisions of public procurement law, in particular those relating to the liability of contracting authorities, to clarify the procedures and possibilities laid down in the law and subsequently compare them with actual practice. Finally, the third part analyses all the elements of the application of civil liability and the peculiarities of their proof related to the public procurement process. The main challenges arising for suppliers in proving the elements of civil liability are identified and it is assessed how the regulation established in Lithuania helps to effectively ensure the rights of suppliers. The conclusions of the thesis reflect that although the Republic of Lithuania Law on Public Procurement has not fully regulated the mechanism for the application of civil liability, this right of suppliers is effectively implemented. The right to compensation is protected and guaranteed by case law, which establishes real and effective possibilities for suppliers to recover the damage caused to them. Thus, in principle, although the Republic of Lithuania Law on Public Procurement, has shortcomings and does not fully comply with the objectives of the EU directives, together with the rules developed in case law, in principle it ensures the rights of suppliers to compensation for violations of the Republic of Lithuania Law on Public Procurement.