Teisingumas teismų praktikoje
Gestautaitė, Jolita |
Šlapkauskas, Vytautas | Recenzentas / Rewiewer |
Beinoravičius, Darijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Baublys, Linas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lastauskienė, Giedrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Miliauskaitė, Kristina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Petkuvienė, Rūta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Spruogis, Ernestas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaišvila, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Teisingumas teismų praktikoje. Teisine prasme teisingumas – tai pamatinis demokratinės visuomenės principas, kurio įsiviešpatavimo teisinėje sistemoje siekiama specialiomis – teisinėmis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių – socialinių konfliktų sprendimas remiantis teise ir tokiu būdu sureguliuojant konkrečius tam tikroje situacijoje susiklostančius visuomeninius santykius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje. Tai, kad išsprendęs teisinį ginčą, teismas priimtų teisingą sprendimą yra reikšminga tiek kiekvienam asmeniui atskirai, tiek ir visai visuomenei. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą – viena iš pamatinių teisių ir yra kitų žmogaus teisių apsaugos garantas. Šio magistro baigiamojo darbo temos aktualumą sąlygoja tai, kad šiuo metu Lietuvos visuomenėje plačiai diskutuojama dėl teismų gebėjimo vykdyti pagrindinę savo funkciją – įgyvendinti teisingumą: keliamas pasitikėjimo teismais klausimas, pasitaikė kitų valdžių subjektų kišimosi į teismų veiklą apraiškų, apie vykstančius teisminius procesus plačiai diskutuojama viešojoje erdvėje, kartais nepagrįstai plečiamos kritikos ribos teisminės valdžios atžvilgiu, o patys teisėjai vis dažniau suvokiami kaip priklausomi ir įtakojami politikų. Šio darbo tikslas yra teisinės literatūros ir teismų praktikos analizės derinimas siekiant kompleksiškai išanalizuoti teisingumo principo, kaip objektyvaus teismo sprendimo priėmimo prielaidas ir pateikti jų sampratą. Teisingumą, kaip teismų veiklos pamatinį principą, šiame darbe siekiama visapusiškai atskleisti ir tuo tikslu darbas pradedamas lygybės reikalavimo, kaip integralaus teisingumo principo elemento, analize bei aptariamos teisės į teismą įgyvendinimo sąlygos. Darbe analizuojamas institucinio teismo ir teisėjų nepriklausomumo principas, kaip garantijų, sudarančių sąlygas teisingo sprendimo priėmimui, visuma, bei teisėjų nešališkumo reikalavimas ir jo įgyvendinimo problema, aptariamos teisingo teismo sprendimo priėmimo prielaidos: diskutuojama dėl teismų klausymo tik įstatymo principo turinio, analizuojama teismo diskrecijos teisė, aptariami protingumo bei proporcingumo principai ir jų taikymas priimant sprendimus, taip pat apžvelgiami reikalavimai, keliami teismo sprendimui. Darbas baigiamas teismo nepriklausomumo ir visuomenės teisės gauti informaciją priešpriešos bei pasitikėjimo/nepasitikėjimo teismais prielaidų analize.
Justice, in its legal sense, is a fundamental principle of democratic society, and its dominance in the legal system is pursued by using special, that is legal, instruments. One of such instruments constitutes solving social conflicts on the basis of law, thus settling particular social relations arising in a particular situation. Constitution of the Republic of Lithuania, article 109, part 1, specifies that in the Republic of Lithuania, justice is administered only by courts. Administration of justice is a function of courts, defining the place of this authority within the system of all state authorities. Solving a legal dispute and rendering a fair decision is significant both for each person individually, and for the whole society. Right to a fair hearing is a fundamental right, guaranteeing the protection of other human rights. The relevance of the theme for this master’s thesis is highlighted by the fact that many discussions are currently going on among the Lithuanian public regarding judiciary's ability to perform its main function – administration of justice. Some question how reliable the courts are, there were also signs of other authorities’ interference in the judiciary, ongoing trials are widely discussed in the public, criticizing the judicial authorities sometimes unfairly reaches beyond proper limits, and the judges themselves are increasingly seen as dependent and influenced by politicians. The aim of this work is to compare legal literature with the case law analysis, in order to perform complex analysis of the principle of justice, which lays the foundation for the court to render an objective decision, and to present their conception. This work strives to present a thorough demonstration of justice as a fundamental principle of the judiciary, and therefore the work starts with analyzing the requirement of equality, which is an integral element of the principle of justice, also the terms of implementing the right to hearing are discussed. The work analyzes the principles of the institutional court and of the independence of judges, as the entirety of guarantees facilitating fair decision making, as well as the requirement of impartiality of judges and the problem of its implementation. It also discusses the prerequisites for fair court decision making: the content of the principle, requiring that courts would obey only law is discussed, judiciary’s discretion right is analyzed, principles of reasonableness and proportionality and their application in decision-making are discussed, and also an overview of the requirements for a judicial decision is presented. At the end of the paper, the confronting concepts of courts’ independence and community’s right to receive information are analyzed, and also the prerequisites for trust or distrust in courts are examined.