Vartotojo samprata teisės aktuose, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje
Mikelaitytė, Jūratė |
Lazauskaitė, Rūta | Recenzentas / Rewiewer |
Novikovienė, Lina | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Baranauskas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bitė, Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kavalnė, Salvija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lazauskaitė, Rūta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Moisejevas, Raimundas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
ES ir nacionaliniuose teisės aktuose, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje vystoma vartotojo samprata. Atsižvelgiant į tai, kad ES teisėje vartotojo sąvoka interpretuojama skirtingai ir nevienareikšmė vartotojo samprata Europos Sąjungos lygiu sąlygoja skirtingą vartotojo teisių apsaugos lygį, darbe analizuojami Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai, teismų praktika ir teisės doktrina, siekiant ištirti juose įtvirtintą vartotojo sampratą, apibendrinti ir išskirti požymius, apibūdinančius vartotoją. Darbe išskiriami požymiai, apibūdinantys vartotojo sampratą. Vartotojo sampratą atskleidžia požymiai, susiję su vartotojo sampratos subjektu bei siekiamu tikslu. Pagal vartotojo sampratos subjektą išskiriama siauroji ir plačioji vartotojo sampratos koncepcijos. Remiantis siaurąja vartotojo sampratos koncepcija, kuri vystoma Europos Teisingumo Teismo praktikoje, vartotoju pripažįstamas tik fizinis asmuo, tuo tarpu pagal plačiąją vartotojo sampratos koncepciją, vartotojo statusui prilyginami ir kiti asmenys, kurie nėra fiziniai. Kita požymių grupė, susijusi su vartotojo sampratos atskleidimu - vartotojo prekių (paslaugų) įsigijimo tikslas, todėl vartotoju pripažįstamas tik toks asmuo, kuris siekia asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimo tikslų. Pagal tikslo apibrėžimo būdą darbe išskiriama pozityvioji ir negatyvioji vartotojo sampratos koncepcijos. Taip pat darbe sprendžiami asmens pripažinimo vartotoju klausimai, kai sutartis sudaroma dvigubo naudojimo tikslu, t.y. tiek verslo, tiek privačių poreikių tenkinimui ir analizuojama sutarties tikslo pasikeitimo įtaka sutarties šalies statusui ar įvykus teisių perleidimui. Dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, skirtingo profesinio statuso, nevienodos derybinės galios, specialių tam tikros srities žinių neturėjimo ir pan., vartotojas vartojimo sutartiniuose teisiniuose santykiuose dažnai pripažįstamas silpnesniąja teisinių santykių šalimi, todėl darbe atskleidžiami vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies ypatumai ES ir nacionaliniuose teisės aktuose, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje, analizuojamos ES ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos specialios taisyklės, kuriomis siekiama kompensuoti pusiausvyros tarp šalių nebuvimą. Darbe atskleidžiami vartotojo teisių apsaugos ypatumai, kai sudaroma sutartis, kurioje įtrauktos nesąžiningos sutarties sąlygos, taip pat kai sudaroma pirkimo-pardavimo ir sutartis ne prekybai skirtose patalpose. Siekiant visapusiškai atskleisti vartotojo sampratą nacionalinėje teisėje, analizuojama ne tik Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, pagrindiniame teisės akte, užtikrinančiame vartotojų teisių apsaugą, įtvirtinta vartotojo samprata, bet ir LR CK įtvirtinta vartotojo sąvoka. Darbe išskiriami kriterijai, apibūdinantys vartotojo sampratą LR CK, bei analizuojamos atskirose LR CK nuostatose minimos vartotojo sąvokos. Darbe atskleidžiami vidutinio vartotojo sampratos ypatumai bei vidutinio vartotojo praktinė reikšmė. Vidutinio vartotojo samprata suformuluota ETT praktikoje, kurią perėmė nacionaliniai teismai ir pagal kurią vidutinis vartotojas – tai protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas. Vidutinio vartotojo sampratos ypatumai ir praktinė reikšmė atskleidžiami per vidutinio vartotojo standarto taikymą nesąžiningoje įmonių komercinėje veikloje ir vidutinio vartotojo vaidmenį reklamos srityje.
The concept of consumer is formulated in the EU and national legal acts, case law and legal doctrine. The notion of consumer is used in different meanings in the EU level, that is why the protection of consumer is different in the member states of EU. The purpose of this work is to analyse the European Union and national legislation, case law of European Court of Justice and national courts, the legal doctrine and to reveal the conception of the consumer. The person of the consumer and the purpose describe the notion of consumer. There is a narrow and broad definition of consumer. According to the narrow definition of consumer, the consumer is just natural persons and the broad definition of consumer covers not just natural persons. Also, the purpose is very important to define the consumer because the person is regarded as a consumer if he or she acts for the purposes which are outside the commercial and professional activities. The purpose can be defined in different ways and according to the purpose there are negative and positive conceptions of the consumer. Moreover, the transactions can be made for mixed purposes, i.e. to satisfy personal needs and in part for business or professional activities and in this work the author analyses if the person is or not regarded as consumer if he or she acts for mixed purposes. Consumer is regarded as the weaker party of the contract because of the unequal bargaining power, the lack of the special skills and so on. The special rules are applied to the weaker party. The author analyses the rules which are applied for the weaker party when a contract ir made with the unfair terms or in respect of contracts negotiated away from business premises. Also, it is discussed if consumer always is the weaker party of the contract. In this work the author reveals the concept of consumer in national legislation. Law on Consumer Protection of the Republic of Lithuania is the main legal act for the protection of the consumers‘ rights. Also, the notion of consumer is used in the civil code of the Republic of Lithuania and some other legal acts. Finally, the author analyses the average consumer conception which was formulated in the case law of the European Court of Justice and had affected the national courts. The standard of the average consumer is very important because of the practical application and the author introduces the standart of the average consumer which is used in the unfair commercial practices and advertising.