Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai Vilniaus miesto savivaldybės pradinėse mokyklose
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1394.
Lietuvos bendrojo ugdymo švietimo sistema turėtų būti sudaryta įtraukties principais. Ugdymo įstaigose turėtų būti sudaromos sąlygos, kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo gebėjimus, gauti jiems reikiamą pagalbą laiku, bei patirti ugdymosi sėkmę. Be galo svarbu, kultūrinėje, socialinėje veikloje būti nediskriminuojamiems, dėl švietimo pagalbos reikalingumo. 2020 metais priimti Švietimo įstatymo pakeitimai, nusako, kad bendrojo lavinimo mokyklos, negalės atsisakyti priimti mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2022). Kuo toliau, tuo labiau galima justi įtraukiojo ugdymo svarbą ir reikalingumą. Vienas iš būdų kuris leidžia, pasiekti sėkmę diegiant įtraukujį ugdymą į pradines klases, yra konkrečių ugdymo tikslų, priemonių ir rezultatų numatymas. Taip pat svarbu yra suvokti, kad į klases atvyks, ne tik skirtingų gebėjimų, bet ir skirtingų kultūrų vaikai, kuriems reikės visakeriopos įtraukties į ugdymo procesą. Taip pat įtraukiojo ugdymo procesą palengvina ir mokyklose vykstantis mokytojų ir mokyklų vadovų ruošimas šiems iššūkiams, išteklių gausa. (Schuelka, 2018). Mokyklos kuo greičiau turi prisitaikyti prie pokyčių ir sklandžiai diegti įtraukujį ugdymą. Darbo tikslas: Ištirti, kokie iššūkiai kyla įgyvendinant įtraukųjį ugdymą pradinėse mokyklose. Darbo uždaviniai: 1.Išanalizuoti ir aprašyti įtraukiojo ugdymo sampratą, kaitą, bei įgyvendinimą literatūroje bei valstybiniuose dokumentuose. 2.Aprašyti ir parengti tyrimo metodologiją, tyrimo įrankius ir klausimyną.3. Atlikti tyrimą apklausiant vadovus, mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo klausimais. 4.Gautus tyrimo duomenis išanalizuoti, susisteminti bei pateikti išvadas ir rekomendacijas. Tyrimo metodai: mokslinių tyrimų, dokumentų, literatūros analizė, struktūruotas interviu, gautos informacijos interpretavimas. Tyrimo išvados: Atlikus kokybinio tyrimo duomenų analizę buvo išsiaiškinta, jog įtraukties procesui tiek valstybinės, tiek privačios mokyklos turi dar ruoštis. Tačiau vadovų interviu metu paaiškėjo – jog jie pokyčių nevykdo sistemingai, o tai užkertą kelią kokybiškam ugdymo procesui. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad didelė dalis įtraukties sampratos priklauso nuo vadovo nuostatų ir gebėjimų tai perteikti bendruomenei. Analizuojant tyrimo duomenis buvo galima matyti, kad mokytojai kaip grėsmes mato padidėjusį darbo krūvį ir rezultatų nuosmukį, taip pat mokytojai teigia, jog ne visos mokyklos pasiruošusios įtraukties procesui – daug kur trūksta fizinių erdvių įrengimo bei pačių specialistų. Esminis skirtumas pastebimas tarp privataus ir valstybinio sektoriaus toks – jog privačiose mokyklose daugiau specialistų ir labiau pritaikyta fizinė erdvė, taip pat daugiau jaunų mokytojų ir jaunų specialistų, kurie dirba mokinio labui.
The education system of general education in Lithuania should be based on the principles of inclusion. In educational institutions, conditions should be created for each person to learn, develop their abilities, receive the necessary help in time, and experience educational success. It is extremely important not to be discriminated against in cultural and social activities due to the need for educational assistance. Amendments to the Law on Education adopted in 2020 stipulate that general education schools cannot refuse to accept students with special educational needs (Ministry of Education, Science and Sports, 2022). The further you go, the more you can feel the importance and necessity of inclusive education. One of the ways to achieve success in implementing inclusive education in primary classes is the provision of specific educational goals, tools and outcomes. It is also important to realize that not only children of different abilities, but also of different cultures will come to the classrooms, who will need full inclusion in the educational process. Also, the process of inclusive education is facilitated by the preparation of teachers and school leaders for these challenges, and the abundance of resources. (Schuelka, 2018). Schools must adapt to changes as quickly as possible and smoothly implement inclusive education. Study aims: To investigate what challenges arise in the implementation of inclusive education in primary schools. Tasks: analyze and describe the concept, change and implementation of inclusive education in literature and state documents. 2. Describe and prepare research methodology, research tools and questionnaire. 3. Conduct research by interviewing managers, teachers and educational support specialists on the implementation of inclusive education. 4. After receiving the research data, analyze, systematize and present conclusions and recommendations. Research methods: analysis of research, documents, literature, structured interviews, interpretation of received information. Research conclusions: After analyzing the qualitative research data, it was found that both public and private schools still need to prepare for the inclusion process. However, during the managers' interviews, it became clear that they do not carry out changes systematically, which prevents a quality education process. The results of the study reveal that a large part of the concept of inclusion depends on the manager's attitudes and abilities to convey it to the community. Analyzing the research data, it was possible to see that teachers see an increased workload and a decline in resul ts as threats, and teachers also say that not all schools are ready for the inclusion process - in many places, the provision of physical spaces and the specialists themselves are lacking. The essential difference between the private and public sector is that private schools have more specialists and a more adapted physical space, as well as more young teachers and young specialists who work for the benefit of the student.