Baudžiamoji atsakomybė už parengtinę nusikalstamą veiką: teorinės ir praktinės problemos
Gaubaitė, Indrė |
Kujalis, Pavelas | Recenzentas / Rewiewer |
Gutauskas, Aurelijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bieliūnas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baranskaitė, Agnė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Fedosiukas, Olegas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nevera, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakštaitis, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Piesliakas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pečkaitis, Justinas Sigitas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos teorinės ir praktinės problemos, susijusios su baudžiamąją atsakomybe už parengtinę nusikalstamą veiką. Kadangi kiekviena šalis pasirenka, už kokius parengiamuosius veiksmus asmenį trauks baudžiamojon atsakomybėn, darbe pirmiausia siekiama susipažinti su parengtinės nusikalstamos veikos samprata Lietuvoje, parengtinėmis stadijomis (rengimusi ir pasikėsinimu), jų objektyviaisiais ir subjektyviaisiais požymiais. Analizuojami normų, įtvirtinančių baudžiamąją atsakomybę už rengimąsi ir pasikėsinimą, pokyčiai laike. Taip pat LR BK 21 ir 22 straipsniai lyginami su pasirinktų užsienio šalių (Anglija, Estija, Latvija, JAV, Lenkija, Prancūzija, Rusija, Švedija, Vokietija) parengtinės nusikalstamos veikos reglamentacija baudžiamuosiuose įstatymuose. Toliau darbe aptariami pagrindiniai kriterijai, kuriais skiriamos rengimosi ir pasikėsinimo stadijos tarpusavyje, bei su baigta nusikalstama veika. Šiuos kriterijus bandoma susisteminti remiantis norminiu, doktrininiu, teisminiu išaiškinimu. Kadangi ne bet kokie asmens veiksmai ar neveikimas, padaryti iki nusikalstamos veikos darymo pradžios, jau reiškia parengtinę nusikalstamą veiką, būtina tinkamai išsiaiškinti, kurie asmens poelgiai jau pakankamai pavojingi visuomenei ir yra realus pagrindas už juos bausti. Be to, labai svarbu aiškiai nustatyti ribą, iki kada asmuo dar gali atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, toliau darbe nagrinėjamos dvi atskiros situacijos, kurias sieja tai, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas – tyčios iškėlimas aikštėn, bei savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Darbo pabaigoje analizuojami klausimai, susiję su bausmės už parengtinę nusikalstamą veiką skyrimu. Aptariami kriterijai, kurie lemia bausmės dydžio parinkimą veikai nutrūkus rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje. Taip pat vertinama, ar reikalingos bausmės švelninimas už veikas, kurios dar nelaikomos baigtomis.
Author of scientific work analyses the main problems of criminal liability for preliminary criminal acts. Each country chooses what kind of preparatory acts is going to prosecute. That is why at the first part of work author reveals the concept of preliminary criminal acts, objective and subjective attributes of preparation for crime and attempted crimes in Lithuania. Also author analyses how the concept of these acts is changing in time. In all work author is comparing Lithuanian criminal code general rules of preliminary criminal acts with foreign countries’ (United Kingdom, Estonia, Latvia, USA, Poland, France, Russia, Sweden and Germany) regulation of same subject. Later in scientific work author discusses the main criteria that separates acts of preparation for crime from attempted crimes, also these uncompleted offences from completed. All these criteria are revealed using regulatory, doctrinal and judicial interpretation of these preliminary criminal acts. While not all acts (or failure to act) that person does before starting to do an offence are considered as preliminary criminal acts, it is necessary to understand properly what kind of behaviour is already dangerous and need to be punished. Also it is very important to consider the line, when person is not able to refuse ending criminal act anymore. That is why author deals with explanation of these two situations: unveiling the intent to other persons and voluntary refusal to commit a crime. The end of scientific work is dedicated to specific question in determination of sentence for preparation for a crime and for an attempted crime.