Kinijos grėsmės įvaizdžių komunikacija JAV viešuosiuose ir oficialiuosiuose diskursuose
Kelerienė, Justina Marija |
Recenzentas / Rewiewer |
J. M. Kelerienė. „Kinijos grėsmės įvaizdžių komunikacija JAV viešuosiuose ir oficialiuosiuose diskursuose“/ Tarptautinės politikos ir ekonomikos magistro baigiamasis darbas. Vadovas Lekt. Benas Brunalas. – Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas, Viešojo valdymo fakultetas, Politikos mokslų institutas, 2018. Pasibaigus šaltajam karui JAV tapo pasaulio hegemone. Nebeliko jos esminės konkurentės – Sovietų Sąjungos, iki šiol trukdžiusios laisvai dominuoti pasaulyje. Tačiau, XXI amžiuje atsirado kita, rimta JAV konkurentė, pasaulinio dominavimo žaidime – Kinija. 21 amžius pastarajai atnešė sėkmę - ji ėmė kilti pagal ekonominę ir politinę galią. Šiuo būdu, Kinija tapo rimtu priešininku JAV pasaulinėse galios varžytuvėse. Kylanti Kinijos ekonominė galia tuo pačiu įtakojo ir kylančią josios įtakos sferą pasaulyje. Augant ekonomikai gerėjo ir josios technologijos. Pasaulis vis labiau ėmė eskaluoti Kiniją, kaip kibernetinį priešą, kuris technologine naujoves pasisavina neiškeliavęs iš savo valstybės. Pasaulis piktinasi ir joje vykstančiais dalykais, opiatų gamyba ir jų eksportavimu į visą pasaulį, grubiais žmogaus teisių ir laisvių bei tarptautinės teisės pažeidimais. Medijose vyraujanti cenzūra yra ideali plotmė piliečių nuomonių koregavimui – propagandos persvazijai. Tačiau tuo pačiu pasaulis žavisi Kinija. Jos piliečių lojalumu, atsakingumu, virtuve, kultūra. Gebėjimu greitai ir gudriai atsistoti ekonomiškai ant kojų. Kinija yra suvokiama dvilypiai. Žvelgiant iš diplomatinės ir demokratinės perspektyvos – visi mato josios neigiamas puses, o kuomet žvelgiama iš kultūrinės perspektyvos – matoma teigiama Kinijos pusė. Ši įvairiapusiška valstybės yra prilyginama pasaulinei galybei, su kuria konkuruoti gali tikrai ne kiekvienas tarptautinės, valstybių sistemos, narys. Tačiau JAV drąsiai stoja priešais revizionistinę Kiniją ir paskelbusi jai ekonominį karą tikisi pergalės, taip jai ir pasauliui įrodydama, kad yra galingesnė valstybė. Tačiau pasaulis sunerimęs dėl tolimesnių abiejų valstybių veiksmų, todėl svarbu stebėti kaip viešajame ir oficialiajame JAV diskurse yra traktuojamas Kinijos įvaizdis. Magistrinio darbo objektu nustačius Kinijos grėsmės įvaizdžius JAV nacionalinio saugumo diskursuose, tirta tyrimo problema. Jungtinių Amerikos valstijų kuriamame oficialiame diskurse Kinijos atžvilgiu vyko balansavimas tarp Kinijos kaip partnerės ir Kinijos kaip grėsmės. Nemenką laiko dalį JAV politikai vengė grėsminti Kiniją, tačiau ši situacija sparčiai kinta. Tuo tarpu žiniasklaidoje, Kinijos prilyginimas kaip JAV nacionalinio saugumo grėsmei, buvo kur kas dažnesnis ir nevengtinas. Taigi, skirtingas vertinimas oficialiajame ir viešajame JAV diskursuose Kinijos atžvilgiu ir sukuria problematiškumą. Tai skatina išsikelti klausimus: kokių priežasčių vedami JAV valdytojai Kiniją pateikia ne iš tokios grėsmingos pozicijos ir kodėl ši pozicija ėmė kisti? Atsakymo į šiuos klausimus ir bus ieškoma tyrime. Laikomasi prielaidos, kad Kinijos 115 įvaizdžio diskursas yra konstruojamas priklausomai nuo valstybės vadovo ir jo vykdomos užsienio politikos. Analizuojant grėsmės teorijos aspektus, tiesiogiai susijusius su nacionaliniu valstybės saugumu ir sociopolitiniu integralumu, konstruojama teorinė prieiga, kuri leidžia tirti Kinijos grėsmės įvaizdžius JAV nacionaliniuose saugumo diskursuose. Šiame darbo etape naudojami aprašomasis – analitinis, kiekybinė ir kokybinė turinio bei lyginamoji analizės, KDA ir lingvistinis analizės metodas. Atlikus itin detalią turinio kiekybinę ir kokybinę, lyginamąją bei KDA analizes buvo prieita prie išvados, jog Jungtinių Amerikos valstijų viešasis ir oficialusis diskursai Kinijos atžvilgiu gali kisti. Tai priklauso nuo tuometinio prezidento vykdomos vidaus ir užsienio politikos. Tačiau ne visuomet valdžios ir spaudos kuriami diskursai sutampa, bet paskutiniųjų (2018) tyrimo metų rezultatai tiek viešajame tiek oficiliajame diskursuose sutampa - Kinija tampa grėsme nacionaliniam JAV saugumui. Magistro darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje darbo dalyje buvo konceptualizuotas grėsmės nacionaliniam saugumui fenomenas, bei grėsmės kaip galios subordinacijos fakto nustatymas. Be to, charakterizuotos Kinijos identifikuotamos grėsmės bei nustatomas jos galios pobūdis tarptautinėje politikoje. Empirinėje (antroje) darbo dalyje buvo atliktas tyrimas Kinijos grėsmės įvaizdžių komunikacijai JAV viešajame ir oficialiajame diskursuose nustatyti. Oficialių ir viešų diskursų gauti duomenys palyginami.
J.M. Kelerienė. "Communication of the Threats of China in the US in Public and Official Discourses" / Master's Degree in International Policy and Economics. Guide: Lecturer Ben Brunal. – Vilnius: Mykolas Romeris University, Faculty of Public Administration, Institute of Political Science, 2018. At the end of the Cold War, the United States has become a hegemon of the world when the main competitor – the Soviet Union has disappeared. However, in the 21st century another serious competitor of the US appear – China that began to rise in economic and political power. In this way, China has become a serious opponent of the US Worldwide Power Contest. China's rising economic power has also affected the emerging sphere of influence in the world. As the economy grew, its technologies were also improving rapidly. The world has increasingly started to escalate China as a cyber-enemy, which absorbs technological innovation without leaving borders of its own country. The world is also disappointed of China's ongoing to the wrong humanity direction, the production of opiates and their export to the entire world, violations of human rights and freedoms and international law. The media censorship is an ideal plan for correcting citizens' opinions - propaganda persuasion. But the same the world is fascinated to China by the loyalty and responsibility of their citizens, cuisine, and culture and the ability to quickly and smartly stand up after economic recession. China is perceived as a twofold country. Looking from a diplomatic and democratic perspective, everyone sees China's negative sides, and when analysed from a cultural perspective, the positive side of China is visible. This multi-faceted state is compared to a global power that cannot be competed by any member of the international system. However, the United States is bracing itself in front of Revisionist China and, after announcing its economic warfare, expects to mitigate its desire for hegemony. But the world is worried about the outcome and consequences of this situation, so it's important to watch how the Chinese image is treated in public and official US discourses. Having identified the Chinese threat image in US national security discourses after the subject of the master's thesis, the research problem was investigated. In the official discourse of the United States, there was a balance between China as a partner and China as a threat. US politicians avoided threatening China, but this situation is changing rapidly. Meanwhile, in the media, China's equivalence as a threat to the US national security was much more frequent and unavoidable. Thus, a different assessment in the official and public discourses of the United States regarding China is problematic. It prompts questions: what are the reasons US leaders are placing China at a less dangerous position and why has this position changed? The answer to these questions will be 117 analysed in the study. It is assumed that the Chinese image discourse is constructed depending on the head of state and his foreign policy. By analysing aspects of threat theory directly related to national state security and socio-political integrity, theoretical access is being constructed, which allows us to investigate the images of the threat of China in US national security discourses. This part of the work uses descriptive-analytical, quantitative and qualitative content and comparative analysis, KDA and linguistic analysis method. After performing extremely detailed quantitative and qualitative, comparative, and KDA analysis, the conclusion came that the public and official discourses of the USA in the respect of China may change. It depends on at that time presidential domestic and foreign policies. However, the discourses created by the government and the press are not always the same, but the results of the last (2018) survey years, both in public and in the official discourse, coincide – China is becoming a threat to national security in the United States. Master's thesis consists of two parts. The first part of the work has the conceptualization of the phenomenon of threats to national security, and the determination of the threat as a subordination of power. In addition, China's identified threats and the nature of its power in international politics is determined. In the empirical (the second) part, a study was conducted to identify the threat by the image of China to the US public and official discourse. Data from official and public discourses were compared.