Savęs nekaltinimo privilegija ir jos įgyvendinimas baudžiamajame procese
Liutkevičius, Andrius |
Zajančkauskienė, Jolanta | Recenzentas / Rewiewer |
Jurka, Raimundas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kurapka, Vidmantas Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ažubalytė, Rima | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Matulienė, Snieguolė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Losis, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamasis darbas skirtas nustatyti, koks yra nemo tenetur se ipsum accusare principo turinys ir jo įgyvendinimas baudžiamajame procese. Kartu atskleidžiamos netinkamos šio principo realizavimo formos, aptariamos tokių pažeidimų priežastys. Lietuvoje šiam klausimui skiriama nepagrįstai mažai dėmesio, o nuo 2007 m. įvestas specialaus liudytojo institutas liko faktiškai visai nenagrinėtas. Tyrimo hipotezė, jog savęs nekaltinimo privilegija yra svarbi procesinė garantija, suponuojanti parodymų davimo prieš save procesinius reikalavimus, kurių nesilaikymas lemia esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, pasitvirtino. Išnagrinėjus šios privilegijos realizavimą atliekant įtariamųjų, kaltinamųjų, liudytojų, specialių ir valstybinių liudytojų apklausas bei vykdant slaptus tyrimo veiksmus atskleisti dažniausiai pasitaikantys procesinių reikalavimų pažeidimai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų analizė leidžia teigti, jog Teismas taisydamas teisėsaugos pareigūnų klaidas formuoja tinkamą nemo tenetur principo įgyvendinimo praktiką. Darbe lygia greta nagrinėjant Vokietijos patirtį taikant savęs nekaltinimo institutą tam tikrais atvejais siūloma Lietuvos įstatymų leidėjui remtis šioje šalyje vyraujančiu instituto teisiniu reguliavimu, kuris padėtų užtikrinti tinkamą bei teisingą instituto taikymą nepažeidžiant baudžiamojo proceso subjektų teisių.
Master's thesis is intended to determine what is content of the principle nemo tenetur se ipsum accusare and its implementation in the criminal procedure. At the same time disclosed improper realizations forms of this principle, discussed the reasons for such violations. In Lithuania is given on this issue to little attention and from 2007 introduced a new institute of “special” witness remained quite true. The study hypothesis that the privilege against self-incrimination is an important procedural safeguard, the violation of which leads to substantial infringement of criminal procedure, has been confirmed. Explore the realization of this privilege during interrogation of suspects, defendants, witnesses, “special” and “crown” witnesses and during secret investigative acts discloses the most common violations of procedural requirements. But the Lithuanian Supreme Court corrects these errors and forms the proper practice of implementation of the nemo tenetur principle. The work analyzes in parallel the German’s experience for application of self-incrimination institute.