Vienos valstybės ribas peržengiantis įmonių jungimasis: teoriniai ir praktiniai aspektai
Bartkus, Paulius |
Matkevičius, Algirdas | Recenzentas / Rewiewer |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Cirtautienė, Solveiga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gurevičius, Sigitas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Usonienė, Jūratė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stripeikienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistro baigiamajame darbe išsamiai analizuojama vienos valstybės ribas peržengiančio įmonių jungimosi problematika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Nagrinėjami trys vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi būdai: vienos valstybės ribas peržengiantis įmonių jungimasis vadovaujantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimu SEVIC byloje, vienos valstybės ribas peržengiantis akcinių bendrovių jungimasis pagal ES Tarybos Reglamentą 2157/2001 ir vienos valstybės ribas peržengiantis ribotos atsakomybės bendrovių jungimasis pagal Dešimtąją direktyvą ir juos įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje aptariamos dvi vyraujančios teorijos dėl įmonėms taikytinos teisės, t.y. inkorporacijos ir realios buveinės teorijos, ir analizuojamas šių teorijų poveikis vienos valstybės ribas peržengiančiam jungimuisi. Prieinama prie išvados, jog būtent nuo to, kokios valstybės teisė bus taikoma konkrečiai įmonei, didžia dalimi, kiek to nereglamentuoja atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai, priklausys ir pats jungimasis, t.y. tokie klausimai kaip kreditorių, akcininkų, obligacijų turėtojų ir darbuotojų teisių apsauga ir pan. Antrajame skyriuje vienos valstybės ribas peržengiantis įmonių jungimasis analizuojamas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo SEVIC byloje kontekste ir prieinama prie išvados, jog vienos valstybės ribas peržengiančiame jungimesi turi teisę dalyvauti visos įmonės, kaip jos apibrėžtos Europos Bendrijų steigimo sutarties 48 straipsnyje, su sąlyga, kad tokios įmonės turi teisę dalyvauti nacionaliniame jungimesi. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas vienos valstybės ribas peržengiantis akcinių bendrovių jungimosi režimas nustatytas pagal Reglamentą 2157/2001 bei ketvirtajame skyriuje analizuojamas vienos valstybės ribas peržengiantis ribotos atsakomybės bendrovių jungimasis pagal Dešimtąją direktyvą ir ją įgyvendinančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Šiuose skyriuose detaliai analizuojamos ir lyginamos vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi procedūros, teisės aktų taikymo problematika, išryškinami kreditorių, obligacijų turėtojų, akcininkų ir darbuotojų teisių apsaugos ypatumai vykdant vienos valstybės ribas peržengiantį ribotos atsakomybės bendrovių jungimąsi, įvardijamos reglamentavimo problemos bei galimi jų spendimo būdai. Trečiajame skyriuje prieinama prie išvados, jog dėl Reglamento 2157/2001 ribotos taikymo apimties vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi atveju, juo gali pasinaudoti tik akcinės bendrovės ir tik steigiant Europos bendrovę. Ketvirtajame skyriuje analizės metu paaiškėja, jog pagrindinis principas įtvirtintas Dešimtojoje direktyvoje yra toks, kad jei direktyvoje nenustatyta kitaip, vienos valstybės ribas peržengiantis bendrovių jungimasis vykdomas pagal jungimesi dalyvaujančioms ribotos atsakomybės bendrovėms taikytinos nacionalinės teisės reikalavimus. Nacionalinė teisė taikoma šiems vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi klausimams: su vienos valstybės ribas peržengiančiu jungimusi susijusių sprendimų priėmimo procedūros; besijungiančių bendrovių kreditorių, akcininkų, obligacijų turėtojų ir darbuotojų teisių apsaugos reikalavimai. Bet nacionalinės teisės nuostatos jokiu būdu neturėtų riboti įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo, išskyrus atvejus, kai tokie apribojimai gali būti pateisinti pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudenciją ir ypač dėl viešojo intereso reikalavimų, ir yra būtini bei proporcingi siekiant minėtų pagrindinių reikalavimų. Prieinama prie išvados, jog dėl to, kad kreditorių teisių apsauga reglamentuojama nevienodai valstybėse narėse, gali kilti praktinių problemų vykdant vienos valstybės ribas peržengiantį bendrovių jungimąsi. Taip pat pažymima, jog siekiant efektyviau ginti akcininkų teises, tikslinga būtų, jog Lietuvos įstatymų leidėjas įtvirtintų privalomo oficialaus pasiūlymo supirkti akcijas institutą vykdant vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi.
The issues of company’s cross-border mergers in European Union and Lithuania are thoroughly analyzed in this master thesis. Three cross-border merger ways are scrutinized herein: cross-border mergers of the companies pursuant to the decision of the Court of Justice of the European Communities in SEVIC case, cross-border mergers of the public limited liability companies pursuant to EU Council Regulation 2157/2001, and cross-border mergers of the limited liability companies pursuant to Tenth Directive and pursuant to national legal acts implementing above European Union legal acts. The thesis is composed of four sections. Two prevailing theories on issues of applicable law to companies, i.e. incorporation and real seat theories, and its effect to cross-border mergers are discussed in the first section. It is approached herein to the conclusion that cross-border mergers largely depend exactly on the law of the state applicable to company in so far as European Union legal acts prescribe otherwise, i.e. such issues like the creditors, shareholders, debenture holders, and employees rights protection and etc. Cross-border mergers of companies in the context of the decision of the Court of Justice of the European Communities in SEVIC case are analyzed in the second section and it is approached to the conclusion herein that all companies as they are described in Article 48 of the Treaty Establishing European Community are entitled to participate in cross-border mergers with the condition that they are entitled may to participate in national mergers. The regime of cross-border mergers of public limited liability companies pursuant to EU Regulation 2157/2001 is analysed in the third section and cross-border mergers of limited liability companies pursuant to Tenth Directive are analyzed in the fourth section. In these sections cross-border mergers procedures, applicability of legal acts are analyzed and compared in detail, and the peculiarities of the creditors, shareholders, debenture holders and workers right protection are highlighted in the process of cross-border mergers of limited liability companies execution, the problems of the regulation and their possible solutions are indentified herein. In the third section it is approached to the conclusion that due to limited applicability of Regulation 2157/2001 in cross-border mergers, only public limited companies are able to use it and only in a way of establishing European Company. In the fourth section during the analysis it had emerged, that the main principle established in Tenth Directive is that save as otherwise provided in this Directive cross-border mergers are executed pursuant to the requirements established by national law applicable to participating limited liability companies. National law shall be applicable to the those issues of cross-border mergers: the decision making process related to the cross-border merger; the protection of the rights of the creditors, shareholders, debenture holders, and employees of the merging companies. But provisions of national law shall not in any away introduce restrictions on freedom of establishment or on the free movement of capital save where these can be justified in accordance with the case-law of the Court of Justice of the European Communities and in particular by requirements of the general interest and are both necessary for, and proportionate to, the attainment of such overriding requirements. It is approached to the conclusion that due to unlike regulation of the creditors’ rights protection in the Member States, there might be practical problems in executing cross-border mergers of limited liability companies. Likewise it should be noted that for the purpose of effective protection of the shareholders’ rights, it is advisable that Lithuanian legislator should adopt institute of mandatory takeover bid in executing cross-border mergers.