Socialinių darbuotojų patirtis rengiant tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus)

Šio darbo tema – “Socialinių darbuotojų patirtis rengiant tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus)”. Šiuo metu Lietuvos visuomenės strateginis tikslas yra vaiko globa šeimoje ar jai artimoje aplinkoje. Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka skirta sudaryti galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje biologinėje aplinkoje, jos nesant – įtėvių, globėjų (rūpintojų) šeimoje. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai identifikuoti socialinių darbuotojų, rengiančių tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus), darbo ypatumus. Šiame darbe keliami šie probleminiai klausimai: kaip atestuoti socialiniai darbuotojai vertina savo pasirengimą ir darbą, santykius su būsimais vaikų globėjais (rūpintojais), jų rengimo globai ir globos metu bei, su kokiais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai, rengdami tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus). Pirmiausia, buvo atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinių šaltinių, apie globos sistemą bei globėjų (rūpintojų) mokymo procesą, analizė. Atliktas tyrimas, naudojant pusiau struktūruotą interviu metodą, siekiant išsiaiškinti atestuotų socialinių darbuotojų pasirengimą dirbti su be tėvų globos netekusių vaikų globėjais (rūpintojais) pagal Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą GIMK. Taip pat, išsiaiškinti jų požiūrį į šią globėjų (rūpintojų) mokymo programą, su kokiais iššūkiais susiduria atestuoti socialiniai darbuotojai. Atliekant tyrimą buvo apklausti 6 atestuoti socialiniai darbuotojai. Analizuojant surinktus duomenis atlikta kokybinė turinio analizė. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, jog specialistų parengtis dirbti šį darbą yra gera, jie GIMK programą vertina, kaip naudingą ir reikalingą, suteikiančią galimybę globėjams (rūpintojams) įgyti naujų žinių, įsivertinti savo galimybes bei gebėjimus globoti be tėvų globos likusius vaikus. Tyrimo dalyviai pastebėjo, jog mokymų procesas yra struktūruotas ir įdomus, naudojama teorinė medžiaga apie globos procesą, kylančias problemas ir jų sprendimo būdus bei aktyvūs darbo metodai, kurie padeda tinkamai pasiruošti galimų sunkumų įveikimui. Tačiau, respondentai pastebi, jog atnaujinta programa turi keletą trūkumų – mažiau susitikimų su globėjais, trūksta laiko diskusijoms ir aptarimams bei gilesniam globėjų (rūpintojų) pažinimui. Kitas pastebėjimas, jog mokymų medžiagą tenka koreguoti pagal grupės dydį, kadangi neretai grupės narių skaičius nėra didelis, o mokymai yra paremti grupinio darbo metodu. Tyrimo dalyviai vertindami savo teorinį ir praktinį parengimą, pasigenda dažnesnių supervizijų ir konsultacijų. Išskirdami GIMK specialisto kompetencijas, tyrimo dalyviai svarbiomis laiko tiek asmenines žmogaus savybes, tiek profesinius įgūdžius. GIMK specialistas turi pasižymėti empatija, tolerancija, mokėjimu bendrauti. Taip pat, privalo nuolat atnaujinti žinias, turėti pakankamai darbo patirties, gebėti spręsti konfliktines situacijas. Šios atestuoto socialinio darbuotojo kompetencijos padeda jam užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį su globėju (rūpintoju) suteikti jam reikalingą pagalbą. Savo darbinėje veikloje atestuoti socialiniai darbuotojai susiduria su neigiamomis globėjų (rūpintojų) nuostatomis bei per dideliais lūkesčiais, su neigiamu visuomenės požiūriu, su abejonėmis vertinant globėjų (rūpintojų) tinkamumą. Respondentai teigia, jog pakeisti neigiamas globėjų (rūpintojų) nuostatas ar per didelius lūkesčius yra vienas iš didžiausių iššūkių darbinėje veikloje. GIMK specialistai nėra patenkinti savo darbo užmokesčiu bei darbo krūviu. Dėl menko darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio jie jaučiasi nevertinami. Tačiau, tyrimo dalyviai tikina, jog sėkmingos globos istorijos, globojamų vaikų pokyčiai motyvuoja dirbti šį darbą ir sukelia teigiamas emocijas. Taip pat, respondentai vertina savo kolegas bei nemonotonišką darbą.

The topic of this work is “The experience of social workers in preparing foster-parents for children deprived of parental care”. Today, the strategic goal of Lithuanina society is the deinstitutionalization of children’s care homes. The purpose of the deinstitutionalization is to create constant and favourable conditions for the child to grow up in the family environment – with biological parents or foster carers. The aim of this work is to identify the social worker’s job peculiarities based on the analysis of scientific literature and the author’s research results. There is a few problemic questions of this topic: how certified social worker values his preparation to work with foster carers? What does social worker think about relationship with foster carer before and after his preparation? What difficulties do a social worker face in his work? At first, scientific Lithuanian and foreign articles and the books about the foster care system and training process were analyzed. A half structured qualitative interview has been applied seeking to identify certified social worker’s experience about their readiness to work under the Guardianship and Parenting Training and Counseling Program (GIMK), also their attitude to this training program and challenges they are faceing. In this research six certified social workers were interwieved. Data was analysed using qualitative content analysis. The results of the study revealed that specialists are well prepared to work under foster parents training program. Also, they value the GIMK program as useful and necessary, they think that foster carers become more knowledgeable and skilled to work with children without parental care. Also, this training and counselling program helps people to evaluate their motivation and skills. Results of the research show that foster care training process is structured and interesting. The training program is based on the analysis of theory about fostering and specific activities to complete the tasks of foster care. Unfortunatelly, respondents noticed several drawbacks with the updated program. There is fewer meetings with foster carers, than in older version of GIMK training program. Clearly, the lack of time for discussions disturbs to know better a foster carer. The other disadvantage is small training groups, which require to adjust training material. Respondents noticed that adjustment of training material is uncomfortable, because training courses is based on group training, not individual. The participants of this study miss more frequent supervisions and consultations with professionals. Respondents have distinquished features which are specific to certified social workers. They think that social workers should have not only personal qualities, like empathy, tolerance, communication skills. But they also should have professional skills, like education, work experience, conflict management and active listening skills. All these personal and professional features help certified social worker to make contact with foster carer and offer appropriate help. Respondents of this research usually face with negative attitudes of carers and their excessive expectations about fostering. They noticed that one of the biggest challenges in their work is to change those attitudes and expectations. Also, they face with negative public opinion about foster care system and carers. Social workers often have doubts about the appropriateness of carers. Certified social workers are not satisfied with their pay and workloads. Because of high job demands and low salaries, social workers feel not valued enough. Fortunately, respondents affirm that they feel positive emotions about successful foster care stories, when they see positive changes in children from foster families. Also, social workers value their colleagues and the workplace, which is not monotonous.