Skirtingų privalomos mediacijos teisinio reguliavimo modelių ir jų taikymo rezultatų lyginamoji analizė
Bagdonaitė, Vilma |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-393
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama privalomosios mediacijos problema: jos samprata, raida, santykis su savanoriškumo principu ir teise į teisminę gynybą, reglamentavimas ir taikymas. Analizuojamos teisės specialistų nuomonės „už“ ir „prieš“ privalomąją mediaciją, pateikiant jų pozicijas. Pristatomi trys privalomosios mediacijos teisinio reguliavimo modeliai: „kategoriškas“, diskrecinis ir iš dalies privalomos mediacijos. Taikant dokumentų analizės ir lyginamąjį metodus šie modeliai nagrinėjami ir lyginami remiantis įvairių šalių privalomosios mediacijos reguliavimo ir taikymo praktika. Pateikiami naujausi privalomosios mediacijos taikymo rezultatai užsienio šalyse ir Lietuvoje. Analizuojamos privalomosios mediacijos taikymo problemos bei iššūkiai Lietuvoje ir pateikiama pasiūlymų, kaip juos išspręsti, atsižvelgiant į gerąją kitų šalių praktiką. Atlikus analizę daroma išvada, kad geriausių rezultatų galima pasiekti derinant kelis privalomosios mediacijos teisinio reguliavimo modelius.
Ce mémoire s’intéresse au problème de la médiation obligatoire,notamment auconcept et à l’évolution de celle-ci;à la relationde la médiation obligatoireavec le principe du caractère volontaire de la médiation et avec le droit à un recours juridictionnel; à sa réglementation et à son application. Le mémoire examine les positions des professionnels du droit «pour» et «contre» la médiation obligatoire. Il décrit trois modèles de règlementation légale de la médiation obligatoire: automatique, discrétionnaire et celui de la médiation quasi obligatoire. En recourant à une méthode comparative et celle d’analyse des documents, le mémoire analyse ces modèles et les compare surla base des pratiques nationales relatives à la régulation et à l’application de la médiation obligatoire. Le mémoire contient également les résultats les plus récents liés à l’application de la médiation obligatoire aussi bien en Lituanie qu’à l’étranger. Ilanalyse les problèmes et les défis relatifs à l’application de la médiation obligatoire en Lituanie et présente des propositions pour les résoudre en tenant compte des meilleures pratiques des pays étrangers. Cette analyse conclutque les meilleurs résultats sont obtenus grâce à la coordination de plusieurs modèles de règlementation légale de la médiation obligatoire.