Bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas kaip deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga
Bendaravičiūtė, Rugilė |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jurkevičius, Vaidas | Recenzentas / Rewiewer |
Tikniūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kiekvienam asmeniui galioja įpareigojimas laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nesukeltų kitam asmeniui žalos. Tais atvejais kai žmonių elgesio nenustato nei įstatymas, nei sutartis, jų veiksmai turi atitikti rūpestingumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimus. Norint nustatyti pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai turinį, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją, kurioje veikia asmuo ir kokią veiklą jis vykdo, nes ši definicija, pasižyminti savo dinamiškumu, kinta priklausomai nuo aplinkybių. Šiame magistro baigiamajame darbe autorius analizuoja bendro pobūdžio rūpestingumo pareigą, siekia atskleisti šios pareigos sampratą. Darbe siekiama nustatyti rūpestingumo pareigos ribas, išsiaiškinti kokiais kriterijais remiantis nustatomas bendro elgesio taisyklių pažeidimas, kas ypač aktualu norint išsiaiškinti ar asmeniui kyla atsakomybė ir ar nukentėjusiam bus visapusiškai užtikrintas neteisėtų veiksmų sąlygotos žalos padengimas. Daug dėmesio yra skiriama rūpestingumo pareigos standartų nustatymui, atsižvelgiant į asmens padėtį visuomenėje, individualias jo savybes. Tyrimas remiasi Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos teismų praktikos bei mokslinės literatūros analize. Yra pateikiama minėtų valstybių teisės doktrinų atstovų teiginiai rūpimais klausimais, lyginamas skirtingas šalių teisinis reglamentavimas taikant deliktinę atsakomybę dėl rūpestingumo pareigos pažeidimo. Magistro darbo pabaigoje autorius pateikia išvadas bei pasiūlymus dėl galimo teisės normų aiškinimo bei taikymo.
Every person is in charge of acting upon such commonly accepted rules which both by action or omission would not cause any damage to another person. In those cases where neither law nor contract can be applied, their actions must meet requirements of duty of care, honesty and common sense. In order to destinguish the contents of duty of care, court must analise each one particular situation, that is to say, environment of one‘s action and nature of one‘s activity, as this dynamical definition changes depending on the circumstances. In this final master thesis author analyses common duty of care and seeks to disclose its conception. He also reveals limits of duty of care as well as criteria based on which the breach of common rules is measured. This is an important point when trying to find out whether a person is liable and if casualty will receive compensation for the damage done. Much attention is allocated to determination of standarts of duty of care depending on one‘s social status and individual characteristics. Research is based on Lithuanian, French, German and United Kingdom‘s court practices as well as deep analysis of existing academical literature. Author compares and discusses various affirmations of spokesmen representing different law doctrines. Comparison of different court regulations for breach of duty of care when applying tortious liability was done. Conclusions were drawn and suggestions were made on the final part of this master thesis.