Krikščionybė Europos Sąjungoje: sekuliarumo problema
Stundytė, Vaida |
Bielskis, Andrius | Recenzentas / Rewiewer |
Eidintas, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Paulikas, Vygandas Kazimieras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Aleknonis, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dumbliauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakubauskas, Adas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janušauskienė, Diana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Viliūnas, Giedrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vilkė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Europos Sąjunga formaliai yra laikoma sekuliaria viršnacionaline organizacija. Tai reiškia, jog joje religija, religiniai įsitikinimai yra atskirti nuo viešojo gyvenimo, taigi ir nuo politikos, politinių institucijų. Ta pati situacija atsispindi ir Europos Sąjungos valstybėse narėse. Visgi tam tikri faktai rodo, jog krikščionybė yra svarbi Sąjungai ir veikia jos politikos formavimą, sprendimų priėmimą: ruošiant Konstituciją Europai preambulėje buvo siūloma paminėti krikščioniškas ES šaknis (įrašyti krikščionybę ir/arba Dievą); religijoms, taigi ir krikščionybei, duoklė buvo atiduota Lisabonos sutartimi, teisiškai įtvirtinus dialogą tarp ES ir religijų; ES sprendimų priėmime veikia krikščioniškos lobistų grupės; pagaliau pati Europos liaudies partija – didžiausia politinė Europos Parlamento grupė, kurios nariai sudaro trečdalį parlamento – yra suformuota krikščioniškųjų vertybių pagrindu ir jomis vadovaujasi savo veikloje. Visa tai verčia abejoti Europos Sąjungos sekuliarumu. Taigi kyla klausimas, koks yra Europos Sąjungos santykis su krikščionybe, t.y. ar ES yra sekuliari viršnacionalinė organizacija. Todėl darbu siekiama išanalizuoti, ar dabartinis ES santykis su krikščionybe yra sąlyga ES laikyti nesekuliaria. Siekiant ištirti ES sekuliarumo būklę, analizuojama sekuliarumo samprata ir jo bruožai, istorinis krikščionybės vaidmuo Europoje, susiklosčiusi religijos padėtis ES narėse bei Europos kaimynystės politikos valstybėse, islamas, kaip sparčiai besiplečianti religija ES, galiausiai nagrinėjama krikščionybė ES politinėje sistemoje, t.y. kiek jai leidžiama ir kokiais ji būdais veikia ES politiką. Atlikus darbe išsikeltus uždavinius, prieita prie išvados: pagrindiniai krikščionybės raidos etapai vyko būtent Europoje, joje iškilo ir krikščioniškoji demokratija, paremta krikščioniškomis vertybėmis, kuriomis vadovavosi vienomis pagrindinių Europoje tapusios krikščioniškos demokratijos partijos bei vadinamieji Europos tėvai, inspiravę ir vykdę Europos vienijimo procesą, ir vis dar vadovaujasi Europos liaudies partija, turinti didžiausią skaičių atstovų Europos Parlamente, tačiau Europos Sąjunga yra remianti religinį pliuralizmą ir tikėjimo laisvę, sekuliari viršnacionalinė organizacija, kurioje religija yra dalinai atskirta nuo politikos formavimo, t.y. ji turi tam tikrų formų priėjimą prie ES sprendimų priėmimo (religinis lobizmas, diplomatiniai santykiai, bažnyčių atstovybės, EK skyrius religiniam dialogui, Europos liaudies partijos politinė veikla), su ja ES bendradarbiauja ir palaiko dialogą, tačiau jos galimybės veikti ES politiką yra lygios kitų, taigi ir sekuliarių jėgų galimybėms. Sekuliarumas ES dominuoja ir nacionaliniu lygmeniu, populiariausias yra dalinio atskyrimo/bendradarbiavimo modelis, kuomet valstybė su religija bendradarbiauja tik tam tikrose srityse.
The European Union is basically considered as a secular supranational organisation. This means that religion and religious beliefs are separate from public life, from politics and political institutions as well. The same situation can be observed in member states of the EU. However, some facts prove that Christianity is important for the EU and influences its policy formation and decision making: while drafting a Constitution for Europe there were suggestions to mention Christian roots of the EU in the preamble; the tribute for religions and Christianity as well was paid in Lisbon treaty, where a dialogue between the EU and religions was legally established; Christian lobby groups act in the decision making of the EU; European People’s Party, which is the biggest political group of the European Parliament, making one third of its members, is formed on the basis of Christian values and follows them in its political activities. All of this gives the reason to doubt about the secularity of the EU. Thus a question arises: what is the relation of the EU with Christianity, i.e. is it a secular supranational organization. The thesis seeks to analyze if current relation between the EU and Christianity can be the reason to consider the EU as non secular. In order to examine the state of secularism of the EU, several topics are analyzed: the conception of secularism and its features; historical role of Christianity in Europe; situation of religion in the EU member states and European neighbourhood policy countries; islam as rapidly expanding religion in the EU; and finally Christianity in the EU’s political system is examined, i.e. how much and in what ways it is allowed to influence policy formation of the EU. A conclusion can be drawn from all that was examined in the thesis: the main stages of the evolution of Christianity took place in Europe; Christian democracy, based on Christian values, arose in Europe as well; Christian values were the basis for one of the main parties in Europe – Christian democrat parties and also for founding fathers of the EU, who inspired and implemented the process of the unification of Europe; European People’s Party, which has the biggest number of members in the EP, still follows these Christian values. However, the EU is a secular supranational organization, which promotes religious pluralism and freedom of faith. Christianity is partly separate from the EU’s policy formation, i.e. it has particular means to affect the EU decision making (religious lobbying, diplomatic relations, representations of churches, the unit of European Commission for religious dialogue, political activity of European People’s Party), the EU cooperates with Christianity and maintains dialogue, but its possibilities to influence the politics of the EU are equal to the possibilities of other forces (secular forces as well). Secularism also dominates at a national level of the EU, where the model of partial separation/cooperation prevails (state and religion cooperates only in some particular spheres).