Atsinaujinančių energetikos išteklių skatinimo priemonės Europos Sąjungos teisėje
Sedrisovaitė, Ieva |
Vaitkevičiūtė, Agnė | Recenzentas / Rewiewer |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Biekša, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakulevičienė, Lyra | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Petkus, Ridas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šaltinytė, Loreta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Štarienė, Lijana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Trofimovienė, Laima | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe aptariama bendra ES energetikos politika, Energijos bendrijos santykis su AEI skatinimu ES, jos įtaka bendrų ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektų (pagal AEI skatinimo direktyvoje numatytas bendradarbiavimo priemones) patrauklumui. Taip pat aptariama naujoji ES atsinaujinančios energetikos politika. Analizuojamas AEI skatinimo santykis su ES aplinkos teise. Šio santykio analizė svarbi siekiant išsiaiškinti, koks yra AEI skatinimo teisinis pagrindas ES teisėje. Pažymėtina, kad iki Lisabonos sutarties AEI skatinimas vyko būtent aplinkos teisės nuostatų pagrindu. Darbe taip pat aptariama ir AEI bei aplinkos politikos tikslų kolizija, nagrinėjama ESTT praktika. Taip pat aptariama AEI skatinimo direktyva 2009/28/EB, joje numatytos pavyzdinės skatinimo priemonės bei detali jų analizė. Detaliai aptariamos pagrindinės direktyvoje numatytos priemonės – paramos schemos, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai ir projektai su trečiosiomis šalimis, bendros paramos schemos, informavimas ir mokymas. Be kita ko, aptariamas ir valstybės pagalbos AEI skatinimo atžvilgiu klausimas. Nagrinėjant šią problemą buvo remiamasi labai svarbia šiai sričiai PreussenElektra byla. Taip pat aptarti ir direktyvos trūkumai tokie kaip, sankcijų skyrimo mechanizmo nebuvimas. Tai sąlygoja galimybes valstybėms narėms aplaidžiai vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi jokia reali bauda ar sankcija už tai negresia. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ES visgi gali imtis priemonių ir pradėti pažeidimo procedūras prieš valstybes nares (kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo). Deja, tokios procedūros yra pakankamai sudėtingos. Pažeidimo bylų nagrinėjimas, apimantis keletą subjektų ir daugybę sudėtingų procedūrų bei pakopų, gali trukti ne vienerius metus. Todėl kaip priemonė, valstybių narių įsipareigojimų pagal direktyvą vykdymui užtikrinti, ši procedūra nėra labai veiksminga. Nemaža darbo dalis skirta Lietuvos AEI skatinimo teisės aktų apžvalgai, bei prisiimtų įsipareigojimų ES atžvilgiu įgyvendinimui. Šioje dalyje smulkiai analizuojamas šiuo metu LR Seimui svarstyti pateiktas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos įstatymo projektas. Analizuojamos probleminės įstatymo projekto nuostatos, pavyzdžiui dėl hidroelektrinių tolesnio skatinimo. Taip pat aptariama šiuo metu Lietuvoje galiojanti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema bei taršos mokesčiai.
Renewable energy sources are one of the oldest energy sources known to mankind. It has been widely used until the industrial revolution. Despite all the advantages the use of fossil-fuel has brought to economic and industrial progress, but at the same time it caused massive impact on climate change, energy efficiency. It was the main reason for EU to change its energy policy and return to renewable energy. To promote renewable energy in EU a directive 2009/28/EC was adopted. Directive recommends member states to use these incentives: support schemes, joint projects, joint support schemes, statistical transfers. This thesis analyses these incentives presented in directive, their advantages and disadvantages, legal issues, loopholes. This thesis also analyses Lithuanian RES draft law’s compliance with EU law.