Įrodinėjimo ypatumai nagrinėjant privataus kaltinimo bylas pirmosios instancijos teisme
Andriuškaitė, Ramunė |
Mišeikis, Žilvinas | Recenzentas / Rewiewer |
Ažubalytė, Rima | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Jurgaitis, Ramūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gušauskienė, Marina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Privataus kaltinimo procesas yra įtvirtintas daugumos valstybių baudžiamojo proceso teisės sistemose. Pagrindinė šio proceso formos ypatybė –nukentėjusysis yra svarbiausia figūra baudžiamajame procese, nuo kurio valios ir veiklos priklauso visa bylos nagrinėjimo eiga ir rezultatas. Šio baudžiamojo proceso formos įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme tikslas- užtikrinti nuo nusikaltimo nukentėjusiojo asmens efektyvią teisių ir interesų apsaugą, plėsti nukentėjusiojo kaip baudžiamojo proceso subjekto teises, stiprinti jo statusą baudžiamajame procese. Tačiau privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose praktika rodo, kad teisingumo įgyvendinimas šia baudžiamojo proceso forma susidūrė su sunkumais, kurių vienas – įrodinėjimo veikla. Šiame darbe analizuojamas įrodinėjimo procesas privataus kaltinimo bylose, siekiant nustatyti įrodinėjimo ypatumus ir išskirti problemas, su kuriomis susiduria privatus kaltintojas, atlikdamas kaltinimo funkciją. Šiuo tikslu buvo ištirtos 154 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005 -2007 m. privataus kaltinimo tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Pirmoje darbo dalyje analizuojama privataus kaltinimo instituto teorinė koncepcija, jo raida, reglamentavimas Lietuvos ir užsienio baudžiamojo proceso įstatymuose, išskiriami pagrindiniai privataus kaltinimo bruožai, galintys turėti įtakos įrodinėjimo procesui privataus kaltinimo bylose. Antroje darbo dalyje išskiriami įrodinėjimo ypatumai, kurie išryškėjo privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo praktikoje. Ypatingas dėmesys skiriamas baudžiamojo proceso subjektų statusui ir funkcijoms įrodinėjimo procese, lyginant šias kategorijas privataus kaltinimo ir bendrajame procese. Aptariamos atskirų įrodymų rūšių panaudojimo galimybės, analizuojami duomenų rinkimo, pateikimo, vertinimo procesai privataus kaltinimo procese. Prieita išvados, kad didžiausią įtaką įrodinėjimo procesui padarė ikiteisminio tyrimo stadijos eliminavimas iš privataus kaltinimo proceso. Privatus kaltintojas dažnai neturi reikiamų teisinių žinių efektyviai atlikti įrodinėjimo funkciją, o baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia jam ir pakankamai priemonių, nes yra orientuotas į ikiteisminio tyrimo subjektus.
Private prosecution proceedings are included in criminal proceeding law systems of many states. The key peculiarity of this form of proceedings: the aggrieved party is the key actor of the criminal proceedings, so the run and the results of the examination of the case depend on the will and the activities of the said party. The purpose of the said form of criminal proceedings – to ensure an affective protection of rights and interests of the aggrieved person, to extend the rights of an aggrieved person as a subject of criminal proceedings, to strengthen its status in criminal proceedings. However, the practice of investigation of private prosecution proceedings at courts of first instance shows that implementation of justice by this form of criminal proceedings comes into collision with difficulties – the averment-related activities. In the Paper, the process of averment in private prosecution case is analyzed striving to establish the peculiarities of the averment and to single out the problems met by a private prosecutor while executing the indictment function. For this purpose, 154 criminal cases investigated by Vilnius Circuit Court No. 3 in the years 2005-2007 according to the procedure of private prosecution were examined. In the Part One, the theoretical conception of the institute of private prosecution, its evolution and regulation in Lithuanian and foreign laws on criminal proceedings are analyzed; the key properties of private prosecution that can impact the process of averment in private prosecution cases are singled out. In the Part Two, the peculiarities of averment cleared up in practice of investigating private prosecution cases are singled out. A particular attention is paid to the status and functions of subjects of criminal proceedings in the process of averment, comparing these categories in the private prosecution and general proceedings. The opportunities of using individual kinds of evidences are discussed upon; the processes of data collection, provision, assessment in private prosecution proceedings are analyzed. It was concluded that the process of averment was mostly affected by an elimination of the phase of pre-trial investigation from the private prosecution proceedings. Frequently, a private prosecutor has no needed legal knowledge for effective executing the averment function and the Law on Criminal Proceedings does not provide him sufficient measures because it is oriented towards subjects of pre-trial investigation.