Victimized social misfits: how discrepancy from classroom victimization norms is associated with emotional and behavioral maladjustment amongst early adolescents over time
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
DeLay, Dawn | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Šioje disertacijoje tiriamas jaunų paauglių klasės viktimizacijos normų neatitikimo ir internalių bei eksternalių sunkumų padidėjimo per mokslo metus ryšys. Tyrimas remiasi „sveiko konteksto paradokso» konceptu: teigiama, kad patyčios klasėse, kuriose nustatytas žemesnis viktimizacijos lygis, glaudžiau susijusios su moksleivių gerove nei klasėse, kuriose šis lygis aukštesnis. Tyrime dalyvavo 706 pradinės ir pagrindinės mokyklos mokiniai (9-14 metų amžiaus) iš JAV (80 mergaičių, 85 berniukai) ir Lietuvos (259 mergaitės, 282 berniukai). Du kartus per mokslo metus buvo surinktos bendraamžių nominacijos ir mokinių savęs įvertinimai apie fizinę ir santykių viktimizaciją bei eksternalius (elgesio problemas, delinkventinį elgesį, fizinę agresiją, trikdantį elgesį) ir internalius sunkumus (emocinius simptomus ir vienatvę). Longitudinė Grupės aktoriaus partnerio abipusės priklausomybės modelio (G-APIM) analizė parodė, kad mokiniai, labiau neatitinkantys klasės fizinės viktimizacijos normų, patiria daugiau eksternalių sunkumų per metus. Tuo tarpu klasės normų neatitikimas santykių viktimizacijos srityje yra susijęs su padidėjusiu vienatvės jausmu. Šio tyrimo rezultatai praplečia žinias apie „sveiko konteksto paradoksą» ir suteikia praktinių įžvalgų patyčių prevencijos programoms, kurios turėtų skirti ypatingą dėmesį mokiniams, išliekantiems patyčių aukomis net ir saugioje mokyklos aplinkoje.
This dissertation examines the relationship between an early adolescent’s discrepancy from classroom victimization norms and the development of internalized and externalized problems later in the year. The research is based on the concept of the “healthy context paradox,” which suggests that bullying in classrooms with lower victimization norms has a stronger association with the well-being of students than in classrooms with higher victimization norms. Participants were 706 public primary and middle school students (ages 9 to 14 years) in the USA (80 girls, 85 boys) and Lithuania (259 girls, 282 boys). Peer nominations and self-reports of physical and relational victimization, along with measures of externalizing (conduct problems, delinquent behavior, physical aggression, and disruptiveness) and internalizing problems (emotional symptoms and loneliness), were collected twice during an academic year. Longitudinal Group Actor Partner Inter-dependence Model (G-APIM) analyses indicated that students who deviate more from physical victimization classroom norms experience greater increases in externalizing problems. Meanwhile, discrepancy from relational victimization classroom norms was associated with increased loneliness later in the year. The findings extend research on the “healthy context paradox” and have practical implications for bullying prevention programs, which should pay special attention to students who remain victims of bullying even in safe school environments.