Bendrininkavimo formos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir jų baudžiamasis teisinis vertinimas
Galvičius, Martynas |
Piesliakas, Vytautas | Recenzentas / Rewiewer |
Piesliakas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Borkovski, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Fedosiukas, Olegas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gutauskas, Aurelijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nevera, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakštaitis, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pečkaitis, Justinas Sigitas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Girdenis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baudžiamosios teisės teorijoje, tiek praktikoje pripažįstama, jog nusikalstama veika padaryta kelių asmenų yra žymiai sunkiau kvalifikuoti nei nusikalstamą veiką padaryta vieno asmens, todėl bendrininkavimo instituto problemos tyrinėjamos tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek su jomis susiduriama ir praktikoje, kai reikia nusikaltime nustatyti bendrininkavimo formą. Teisingas bendrininkavimo formų taikymas turėtų padėti užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, visuomenės ir valstybės interesus. Įsigaliojus naujam 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, pasikeitė bendrininkavimo formų teisinis reglamentavimas. Senajame 1961 m. Lietuvos TSR baudžiamajame kodekse nebuvo atskiro straipsnio, kuriame būtų įtvirtintos bendrininkavimo formos. Jos buvo įtvirtintos kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaip atskiri ar kvalifikuoti nusikaltimai. Naujajame 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse bendrininkavimo formos yra įtvirtintos atskirame 25 straipsnyje. Toks bendrininkavimo formų išskyrimas atskirame straipsnyje, palengvino baudžiamojo įstatymo taikymą, t.y. norint pripažinti tam tikrą grupę bendrininkų, organizuota ar nusikalstamu susivienijimu, nebereikia vadovautis fakultatyviais požymiais. Visi pagrindiniai požymiai yra įtvirtinti baudžiamajame įstatyme ir jų teisingas suvokimas padeda teisingai kvalifikuoti nusikalstamas veikas. Šiame darbe nagrinėjamos Baudžiamųjų kodeksų projektuose, senosios redakcijos ir galiojančiame baudžiamajame kodekse įtvirtintos bendrininkavimo formos. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas trims bendrininkavimo formoms: bendrininkų grupei, organizuotai grupei ir nusikalstamam susivienijimui.
It is more to difficult to qualify the crime committed by several people than the same crime committed by one man. It is obvious in theoretical and practical criminal law. That‘s why the complicity forms are investigated by Criminal law. The correct application of this legal institute will help to ensure people rights, society and country interests. The new Criminal Code of 2000 has changed the legal regulation of complicity forms. The old Criminal Code of 1961 did not regulate the complicity forms. They were regulated as aggravating circumstances or as a separate crime. The complicity forms are regulated in the separate 25th. article of the new Criminal Code. Such regulation of the complicity forms makes the application of the Criminal law easier. All the main indications of this legal institute are regulated in the new Criminal Code. The author presents legal comparison of complicity forms in the old Criminal Code of 1961, in projects of the Criminal code and in the new Criminal Code of 2000.The special attention is given to complicity forms which consist of three members: group of accomplices, organized group and criminal association.