Priežastinis ryšys ir jo nustatymas baudžiamojoje teisėje
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Shepitko, Michail | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Moksliniame tyrime analizuojamas priežastinis ryšys kaip savarankiška baudžiamoji teisinė konstrukcija, jos teisinė charakteristika, doktrininis aiškinimas ir praktinis pritaikymas Lietuvos ir užsienio šalių teismams nagrinėjant atskirų kategorijų baudžiamąsias bylas. Analizės metu gilinantis į nacionalinį ir užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus, užsienio valstybių teisės taikymo patirtį, nacionalinius priežastinio ryšio teorinius ir praktinius pagrindus, ieškoma priežastinio ryšio, kaip teisinės kategorijos, supratimo ir optimalios priežastinio ryšio nustatymo metodikos. Moksliniame tyrime taip pat diskutuojama apie priežastinio ryšio raiškos baudžiamajame įstatyme poreikį. Atskleidus priežastinio ryšio sampratą, genezę bei istorinę vystymosi perspektyvą tyrime identifikuojamos pagrindinės priežastinio ryšio nustatymo teorijos, nustatomi pagrindiniai šių teorijų bruožai bei įvertinamas jų pritaikomumas teisės taikymo praktikoje. Mokslinio tyrimo metu nustatytas pagrindines priežastinio ryšio teorijas palyginus su Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje siūlomomis taikyti priežastinio ryšio teorijomis nustatyta, kad Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje siūloma taikyti priežastinio ryšio nustatymo metodika teisės taikymo praktikoje taikoma itin retai, kita vertus, nėra ir galimybės sukurti universalios visoms atskirų bylų kategorijoms tinkančios priežastinio ryšio nustatymo metodikos, kadangi skirtingų bylų kategorijoms taikytinos skirtingos priežastinio ryšio nustatymo teorijos.
The research analyzes causation as an independent criminal legal construction, its legal characteristics, doctrinal interpretation and practical application to Lithuanian and foreign courts in the examination of separate categories of criminal cases. During the analysis, delving into Lithuanian and foreign criminal laws, experience of application of foreign law, national theoretical and practical bases of causation, the understanding of causation as a legal category and the optimal methodology for determining causation are sought. The research also discusses the need for an expression of causation in criminal law. After revealing the concept of causation, its genesis and historical development perspective, the research identifies the main theories of determination of causation, identifies the main features of these theories and evaluates their applicability in the application of law. Comparing the main theories of causation established in the research with the theories of causation proposed in the Lithuanian criminal law doctrine, it was found that the methodology of determining causation proposed in the Lithuanian criminal law doctrine is applied very rarely in practice, on the other hand, there is also no possibility to develop a universal causation methodology suitable for all categories of individual cases, as different theories of causation apply to different categories of cases.