Psichologinis funkcionavimas ir įsitraukimas į tarnybą karinėse jūrų pajėgose: motyvacijos veiksnių vaidmuo
Tyrimo tikslas: įvertinti sąsajas tarp psichologinio funkcionavimo, įsitraukimo į tarnybą ir motyvacijos veiksnių (vidinių, išorinių) bei bazinių poreikių (autonomijos, kompetencijos, priklausymo) patenkinimo Karinėse jūrų pajėgose. Tyrime dalyvavo 100 Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose dirbantis asmuo. Psichologinio funkcionavimo kintamieji: subjektyviai vertinama psichologinė gerovė ir psichinė sveikata (depresiškumas, nerimastingumas bei socialinis funkcionavimas). Nagrinėti šie motyvacijos veiksniai: bazinių poreikių (autonomijos, kompetencijos, priklausymo) patenkinimas, su tarnyba susiję vidiniai ir išoriniai (vadovavimas bei karjera, skatinimas) motyvacijos veiksniai. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja ryšiai tarp motyvacijos ir psichologinio funkcionavimo veiksnių: pschologinė gerovė didėja, didėjant autonomijos, kompetencijos poreikių patenkinimui, su tarnyba susijusių vidinių motyvacijos veiksnių svarbai bei vadovavimo vertinimui; socialinis funkcionavimas didėja, didėjant bazinių poreikių patenkinimui. Taip pat, aptikos sąsajos tarp įsitraukimo į tarnybą ir autonomijos, kompetencijos poreikių patenkinimo bei su tarnyba susijusių vidinių ir išorinių motyvacijos veiksnių, o atsidavimas tarnybai didėja, didėjant baziniams motyvacijos poreikiams. Be to, nustatyta, kad psichologinis funkcionavimas siejasi su įsitraukimu į tarnybą, t.y. didėjant įsitraukimui į tarnybą, didėja socialinis funkcionavimas ir psichologinė gerovė. Nustatyti ryšiai tarp bazinių poreikių patenkinimo ir vidinių bei išorinių su tarnyba susijusių motyvacijos veiksnių. Galiausiai, psichologinę gerovę prognozuoja autonomijos ir kompetencijos poreikių patenkinimas, o įsitraukimą į tarnybą – didesnis autonomijos, tačiau mažesnis priklausymo poreikiai bei su taryba susiję vidiniai motyvacijos veiksniai.
The aim of the research: to evaluate the relationship between psychological functioning, engagement in the service and motivation factors (internal, external) as well as basic needs (autonomy, competence, relatedness) satisfaction in the navy. There were 100 employees of Lithuanian Naval Force interrogated. The following variables of psychological functioning were selected: subjective psychological well-being and subjective mental health. These motivation factors were examined: basic needs, service-related internal (patriotism, dedication to service) and external (management and career, promotion) motivation factors. According to the results of the research, the relationship between motivation and the factors of psychological functioning exists: psychological well-being improves with the increased satisfaction of autonomy and competence needs, importance of service-related internal motivation factors as well as positive management evaluation, whereas social functioning improves with the increased satisfaction of basic needs. Also, the relationship between the engagement in the service and autonomy, satisfaction of competence needs and service-related internal and external factors of motivation was confirmed. Dedication to service improves with the increased satisfaction of basic motivation needs. Furthermore, it was determined that psychological functioning is related with the engagement in the service, i. e. when the engagement in the service grows, the social functioning and psychological well-being increases. The relationship between satisfaction of basic needs and internal or external service-related motivation factors was confirmed. Finally, the psychological well-being is predicted by the satisfaction of autonomy and competence needs, whereas the engagement in the service is determined by the increased satisfaction of autonomy, decreased satisfaction of relatedness and service-related internal and external motivation factors.