Persekiojimo artimuose ir neartimuose ryšiuose ypatumai ir jo psichologinės pasekmės aukai
Justickis, Viktoras | |
Šio darbo tikslas yra ištirti persekiojimo artimuose ir neartimuose ryšiuose ypatumus, apimančius persekiojimo suvokimą, patyrimą ir persekiojimo pasekmes, bei nustatyti patirto persekiojimo ypatumų sąsajas su psichologinėmis pasekmėmis aukai. Tyrime dalyvavo asmenys (N=211), sutikę užpildyti elektroninį klausimyną, tiriamųjų amžius nuo 18 iki 58 metų (M = 26,28). Persekiojimo suvokimo įvertinimui buvo naudota Sheridan ir Scott (2001) Tarptautinio persekiojimo suvokimo ir patyrimo klausimyno dalis. Persekiojimo patyrimas ir pasekmės aukai vertinti naudojantis Visuotinės Persekiojimo Apklausos (2004), sukurtos bendradarbiaujant Leicesterio Univeristetui bei Pagalbos nukentėjusiems nuo persekiojimo organizacijai NSS (Jungtinė Karalystė), dalys. Persekiojimo pasekmėms vertinti taip pat naudota D.S Weiss ir C.R Marmar (1997) Įvykio poveikio skalės – revizuotos (IES-R) lietuviška versija. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamieji geba identifikuoti persekiojimui priskiriamas elgesio formas. Tačiau, lyginant su kitais tyrimais (Sheridan ir kt., 2001), labiausiai paplitusios persekiojimo formos buvo rečiau priskirtos persekiojimui. Patyrusieji persekiojimą artimuose ryšiuose daugiau elgesio formų suvokia kaip persekiojimą, nei patyrusieji persekiojimą Neartimuose ryšiuose. Taip pat paaiškėjo, kad patyrusieji persekiojimą Artimuose ryšiuose įvardija patyrę daugiau neigiamų persekiojimo pasekmių. Rezultatai parodė, kad potrauminio streso sutrikimo simptomų išreikštumas yra susijęs su persekiotojo ir aukos ryšiais. Taip pat šio tyrimo metu rastas statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys tarp persekiojimo trukmės ir persekiojimo pasekmių (fizinių, emocinių ir socialinių/finansinių) bei potrauminio streso sutrikimo simptomų išreikštumo. Patirtų persekiojančio elgesio formų skaičius taip pat statistiškai reikšmingai koreliavo su persekiojimo pasekmėmis bei potrauminio streso sutrikimo simptomų išreikštumu.
The aim of this study was to examine the features of stalking including perceptions, experiences and impact on victim, in a close and not close relationship. We also seek to investigate the relations between specific stalking experiences and its psychological impact on victim. The participants of this study were people agreed to complete an electronic questionnaire (N=211). The age of participants ranged from 18 to 58 (M=26,28). The perceptions of stalking was measure using a part of Sheridan and Scott (2001) Stalking: International perceptions and prevalence questionnaire. The experience of stalking and its impact on victim was measured by using parts of Global Stalking Survey (2004) created in collaboration between University of Leicester and The Network for Surviving Stalking (NSS) (United Kingdom). The impact of stalking was also measured using D.S Weiss ir C.R Marmar (1997) Impact of Event Scale – Revised (IES-R) Lithuanian version. The results of this study showed that respondents are able to identify stalking behaviors. However, the most frequent stalking behaviors were labeled as stalking less frequently comparing to other studies (Sheridan et al., 2001). More behaviors was assumed as stalking by people experienced stalking in a close relationship than those experienced stalking in not close relationship. It has also emerged that people experienced stalking in a close relationship report more negative consequences as a result of stalking. The results showed that the level of post-traumatic stress symptoms is related with the relationship of stalker and his victim. In the present study the statistically significant positive link between the length of stalking and the consequences (physical, emotional and social/financial), also the level of post-traumatic stress symptoms was detected. The number of experienced stalking behaviors was correlated significantly with the consequences of stalking and also the level of post-traumatic stress symptoms.