Teisiniai skaitmeninės televizijos, (re-) transliuojamos laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais, aspektai
Šliažaitė, Rūta |
Ulevičius, Liutauras | Recenzentas / Rewiewer |
Kiškis, Mindaugas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Petrauskas, Rimantas-Alfonsas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Augustinaitis, Arūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Skaržauskienė, Aelita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Keras, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rotomskis, Irmantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pagrindinės sąvokos: IPTV, vaizdas pagal pareikalavimą, audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, linijinės paslaugos, nelinijinės paslaugos. Santraukos turinys: temos aktualumas, darbo uždavinių įgyvendinimas ir rezultatai. IPTV, kaip skaitmeninės televizijos paslaugos, vartotojų skaičiaus augimas visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, verčia peržiūrėti esamas reguliavimo sistemas, identifikuoti status quo ir ieškoti galimų geresnio ir efektyvesnio šios paslaugos reguliavimo modelių, atsižvelgiant į tai, kad visapusiškos teisinės mokslinės šios paslaugos analizės nėra atlikta nei Lietuvoje, nei kitose Europos šalyse. IPTV kaip paslaugos reguliavimas yra sudėtingas, nes IPTV patenka į dviejų reguliavimo sistemų – elektroninių ryšių ir turinio paslaugų – sritį. IPTV elektroninių ryšių reguliavimo sistemos nuostatomis reguliuojama labai fragmentiškai, tik tiek, kiek tai susiję su perdavimo tinklais. Kaip turinio paslaugos reguliavimas taip pat yra sudėtingas, nes IPTV nėra laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, o perdavimo, t.y. retransliavimo paslauga, kuri nacionaliniu mastu reguliuojama per licencijavimo rėžimą. Šis reguliavimas neužtikrina visapusiškos vartotojų teisių apsaugos bei pačių paslaugų teikėjų interesų. Autorė darbe kritikuoja Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl įstatymo leidėjo siūlomų apibrėžti sąvokų, galimo technologinio neutralumo principo pažeidimo. Vaizdo pagal pareikalavimą paslaugos taip pat reguliuojamos dvejomis sistemomis – kaip informacinės visuomenės paslaugos (Elektroninės komercijos direktyva, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas) bei kaip užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos (specialusis reguliavimas). Autorė darbe kritikuoja įstatymo leidėjo ketinimus įvesti privalomą šių paslaugų teikėjų registravimo tvarką, neapibrėžiant pastarosios paskirties ir tikslo, bei beveik vaizdo pagal pareikalavimą kaip linijinės paslaugos traktavimą bei griežtesnio reguliavimo ir licencijavimo rėžimo jai taikymą. Autorė analizuoja IPTV vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo modelį, pateikdama trijų atsakingų institucijų kompetencijos minėtoje srityje analizę bei išvadas apie tai, kad šis modelis nepakankamai užtikrina vartotojų teisių apsaugą ypač institucine prasme, ir todėl siūlo sujungti esamų dviejų institucijų funkcijas IPTV srityje. Išanalizavus technologinius IPTV veikimo principus, identifikuojamos asmens teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugai kylančios grėsmės, bei tarptautinių darbo grupių pasiūlymai, kaip užkirsti joms kelią.
Key words: IPTV, video on demand, audiovisual media services, linear services, non-linear services. Summary content: relevance of the topic, implementation of master thesis tasks and the key results. The increase of IPTV consumers worldwide, as well as in Lithuania, leads to reconsideration of current regulation systems, identification of status quo and search for more efficient IPTV regulation model, especially taking in consideration that no comprehensive legal study of the respective service is announced yet. IPTV falls under two basic legal regulatory frameworks – electronic communications and content regulation. The regulatory framework of electronic communications sets forth basic provisions in consideration with contribution issues that are applicable for IPTV services, while the content regulatory framework stipulates the fundamental requirements for the broadcasting services. It should be noted, that IPTV instead of being considered as audiovisual media service, shall be considered as retransmission service regulated through licensing. The Author observes that the licensing regime does not provide IPTV with sufficient regulation in consideration with an appropriate protection of consumers’ rights as well as interests of service providers. Public Information Amendment Law shall be criticized as well due to the concepts to be adopted which might impose the breach of the technological neutrality principal. Video on demand services are regulated both by information society service regulation regime (E-Commerce Directive) and as non linear services (sets special regime in comparison with information society services). The Author criticizes the intentions of legislator to impose obligatory registration of the VoD service providers while no objective legal purpose thereof is announced. Furthermore, the approach to near video on demand services as to linear services is not adequate to its nature and therefore stricter legal provisions as well as licensing regime are inappropriate and should be amended. The IPTV consumer protection model currently applicable in Lithuania does not satisfy the required level of consumers’ protection. The Author analyzes the competence of currently operating three institutions and suggests merging two main institutions in order to improve the current protection of IPTV consumers’ rights as well as to improve other important issues regarding IPTV services. The analysis of technology of IPTV operation, enabled to identify the existing threats to the rights to individual privacy and personal data protection, which are suggested to be reduced or eliminated by the international work groups by implementing specific measures.