Piliečių dalyvavimas darant įtaką sprendimams Tauragės rajono savivaldybėje
Buivydaitė, Ineta |
Minkevičius, Aleksandras | |
Viešojo administravimo magistro baigiamojo darbo tema aktuali, nes aktyvus piliečių dalyvavimas yra esminis naujojo viešojo valdymo aspektas, kurį būtina analizuoti siekiant teigiamų pokyčių priimamų sprendimų kokybės linkme. Šiame darbe analizuojamas piliečių dalyvavimas darant įtaką sprendimams Tauragės rajono savivaldybėje, o į šį procesą žvelgiama per minėto naujojo viešojo valdymo prizmę, kur piliečiai suvokiami kaip lygiaverčiai sprendimų priėmėjų partneriai. Be to, tiriamos ne pavienių piliečių dalyvavimo iniciatyvos, bet organizuotų jų grupių – NVO – dalyvavimas minėtame procese, darant prielaidą, kad būtent šios piliečių grupės geba reikšti koncentruotus, visai visuomenei aktualius klausimus. Svarbus šio baigiamojo darbo aspektas yra tai, kad siekiant kuo platesnės požiūrių įvairovės, piliečių dalyvavimas vietos savivaldybėje analizuojamas naudojant tyrimo metodų trianguliacijos principą (kiekybinis ir kokybinis tyrimų metodai). Šiame magistro baigiamajame darbe aptariama pilietinės visuomenės sąvokos genezė klasikinių demokratijos modelių bei naujojo viešojo valdymo kontekstuose, dalyvavimą reglamentuojanti teisinė bazė, dalyvavimo formos ir bendradarbiavimo modeliai. Turinio bei atvejo analizės metodų pagalba ieškoma atsakymo į klausimą, kas turėtų būti konstruktyvaus dialogo tarp vietos valdžios institucijų ir NVO iniciatorius, analizuojama dabartinė situacija Tauragės rajono savivaldybėje – galimybės, trukdžiai, perspektyvos įtakos darymo sprendimų priėmimo procesui kontekste. Išanalizavus kokybinio bei kiekybinio tyrimų duomenis, nustatyta, jog NVO atstovai dažniausiai yra linkę kreiptis dėl siaurų asmeninių, o ne visai vietos bendruomenei aktualių klausimų, todėl buvo paneigta prielaida, jog NVO geba reikšti koncentruotus pasiūlymus ir reikalavimus. Dalyvavimo iniciavimo klausimu kiekybinio ir kokybinio tyrimų rezultatai išsiskyrė: NVO atstovai mano, jog šį procesą turėtų inicijuoti abi pusės, kai tuo tarpu vietos valdžios atstovai palaiko nuomonę, jog iniciatoriais turėtų būti patys piliečiai. Dažniausiai pasitaikantys trukdžiai – tai vietos savivaldos pareigūnų nenoras bendradarbiauti, fiktyviai veikiančios NVO, taip pat teisinės bazės nepakankamas reglamentavimas, iniciatyvų iš jaunosios kartos trūkumas. Perspektyvos šiuo metu įmanomos tik koreguojant abiejų pusių veiksmus bei požiūrius. Būtinas bendradarbiavimo tarp NVO ir vietos valdžios institucijų mechanizmo sukūrimas ir teisinis jo reglamentavimas. Minėtas problemas išspręstų pilietinės visuomenės susikūrimas. Integruoto tyrimo duomenų analizės metu buvo patvirtinta hipotezė, jog NVO yra sudarytos galimybės dalyvauti darant įtaką viešiesiems sprendimams, bet jų pasyvumą lemia asmeninės priežastys ir vietos valdžios institucijų nesuinteresuotumas bendradarbiauti.
The topic of the Master’s thesis on public administration is important because active participation of citizens is an essential aspect of new governance which has to be analysed to achieve positive developments in respect of the quality of the decisions taken. This paper examines citizens’ participation aimed at influencing decisions in Tauragė District Municipality. The process is viewed from a perspective of the above-mentioned new governance which treats citizens as equal partners in the decision-making process. It also focuses on the participation of organised groups (NGOs) in the said process rather than participation initiatives by individual citizens, assuming that such groups of citizens, in particular, can raise concentrated issues relevant to all society. An important aspect of the thesis is that the analysis of citizens’ participation in the activities of local municipality is based on the triangulation of research methods to reveal the broadest possible diversity of approaches. The Master’s thesis discusses the genesis of the concept of civil society in the context of classical democracy models and new governance, legal basis regulating the participation, forms of participation, and models of cooperation. Content analysis and case-study methods are employed to answer the question who should initiate a constructive dialogue between local authorities and NGOs and to analyse the current situation in Tauragė District Municipality (opportunities, obstacles and prospects) in view of the influence on the decision-making process. The analysis of the qualitative and quantitative research data indicates that most often NGO representatives prefer to turn to the local authorities on petty private matters rather than issues relevant to all society, and therefore it disproves the assumption that NGO can raise concentrated issues and requests. The quantitative and qualitative research demonstrated different results in respect of the initiation of participation: NGO representatives believe that both sides should initiate the process, while representatives of local authorities support the view that citizens themselves should be the initiators. The most common obstacles are the reluctance of officials of local authorities to cooperate, as well as inadequate regulation of the legal basis, and lack of initiatives by young people. The prospects are currently viable only through the coordination of actions and approaches of both sides. It is necessary to create a mechanism for cooperation between NGOs and local authorities and to regulate it legally. Creation of civil society would solve the above-mentioned problems. The analysis of the integrated research data proves the hypothesis that NGOs have every opportunity to participate and have influence on public decisions, but the lack of their involvement is caused by personal reasons and absence of interest of local authorities in cooperation.