Socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko bendradarbiavimas teikiant pagalbą šeimai ir vaikui

Aktualumas. Socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko bendradarbiavimas yra vienas iš svarbiausių ir didelę reikšmę turinčių socialinės politikos elementų. Būtent nuo to, koks yra socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko bendradarbiavimas didele dalimi priklauso ir atitinkamų socialinių problemų sprendimo rezultatas, ir socialinės politikos formavimas. Problema formuluojama klausimu - kokia yra socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko bendradarbiavimo nauda, teikiant pagalbą šeimai ir vaikui, bei kokie galimi iššūkiai ir kaip galima įveikti kylančius sunkumus? Tikslas – atskleisti socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko bendradarbiavimo teorinius ir praktinius aspektus teikiant pagalbą šeimai ir vaikui. Tikslui pasiekti iškelti trys uždaviniai, t. y. 1) Apibrėžti socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko bendradarbiavimo, teikiant pagalbą šeimai ir vaikui, teorinius aspektus; 2) Atskleisti socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko bendradarbiavimo naudą, teikiant pagalbą šeimai ir vaikui; 3) Atskleisti socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko bendradarbiavimo gerąsias patirtis bei iššūkius, teikiant pagalbą šeimai ir vaikui, remiantis socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų patirtimis. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas, kokybinių duomenų turinio analizė. Tyrimo rezultatai: Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad darbuotojų kompetenciją, teisės aktų išmanymas, padeda teikiant pagalba šeimai ir vaikui. Socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai turi turėti teisinių žinių, darbo patirties, nuolat tobulėti, žinių apie priklausomybių prevenciją, atitinkamas charakterio savybes, komunikacijos žinių, gebėjimo mokyti kompetencijų bei žinių, susijusių su pagalbos šeimai ir vaikui teikimu. Tyrimo dalyviai išskiria pagrindinius trikdžius, su kuriais susiduria savo darbe, t. y. žema šeimų motyvacija gauti paslaugas, bei pagalbą, nenori gauti paslaugų, vieną iš priežasčių tolima paslaugų gavimo vieta. Atvejo vadybininkai ne visada gali paskirti reikiamas paslaugas šeimai arba vaikui dėl paslaugų šeimoms ir vaikams stokos, transporto stoka, prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, pagalbos suteikimas tik remiantis įstatymais, faktoriai kurie apriboja pagalbos teikimą šeimai ir vaikui. Organizacijų, bendruomenės, įtraukimas teikiant pagalbą šeimai ir vaikui labai svarbus užtikrinimo procesas norint suteikti efektyvesne ir kokybiškesne pagalbą. Socialinių darbuotojų aprūpinimas transportu būtų naudingas ne tik darbuotojams, bet ir šeimoms. Apsaugos priemonės suteiktu didesni pasitikėjimą socialiniams darbuotojams lankant šeimas. Tiesioginis bendravimas padeda pasiruošti atvejo vadybos posėdžiams. Informavimas svarbus sprendžiant šeimoje kylančias problemas, o atvejo vadybos posėdžio metu šeimos nariai gali kalbėtis apie emocijas, sunkumus su kuriais susidūrė vykdant pagalbos planą. Svarbu išklausyti kito specialisto nuomonę kai susiduriama su kebliomis situacijomis šeimose, kad priimti tinkamiausia sprendimą teikiant pagalba šeimai ir vaikui. Teikiant pagalba labai svarbu pastebėti vaiko interesus. Komandinis sprendimų priėmimas, gebėjimas keistis informacija, gebėjimas bendradarbiauti yra svarbus dirbant su pažeidžiamomis šeimomis, ypatingai kai pagalba ir socialinės paslaugos teikiamos šeimoms kuriose auga vaikai. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų, bendradarbiavimą galima būtų pagerinti tarpusavio bendravimu, diskusijomis, situacijų aptarimu, mokymais, kvalifikacijos kėlimu, jeigu atvejo vadybininkas labiau įsitrauktų į pagalbos plano įgyvendinimą, dalyvavimas posėdžiuose, susirinkimų organizavimas. Išvados: Išanalizavus socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų interviu atsakymus nustatyta, kad glaudus specialistų bendradarbiavimas padeda pasiekti norimą rezultatą teikiant pagalbą šeimai ir vaikui bei skirtingi darbo metodai leidžia pasiekti geriausią darbo rezultatą. Išanalizavus interviu rezultatus taip pat nustatyta, kad bendradarbiaujant teikiant pagalbą šeimai ir vaikui socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai susiduria su tam tikrais iššūkiais, t. y. laiku nesuteikiama informacija, specialistai ne visuomet laikosi jiems taikomų įsipareigojimų, neprisiima atsakomybės, specialistai tarpusavyje nesusikalba, sunkiai suderinami laikai posėdžiams.

The relevance. The cooperation between the social worker and the case manager is one of the most important and significant elements of social politics. The results of solving relevant social problems as well as the formation of social politics heavily depends on the cooperation between the social worker and the case manager. The problem - what are the benefits of social worker and case manager collaboration in providing support to the family and the child, potential challenges and how can these difficulties be overcome? The purpose – to reveal the theoretical and practical aspects of the cooperation between the social worker and the case manager in providing support to the family and the child. To achieve the goal, three tasks were set: 1) To define the theoretical aspects of the cooperation between the social worker and the case manager in providing assistance to the family and the child; 2) To reveal the benefits of cooperation between the social worker and the case manager in providing support to the family and the child; 3) To reveal the good experiences as well as challenges of social worker and case manager cooperation in providing support to the family and the child, based on their proficiency. Research methods used in the thesis: analysis of scientific literature, qualitative research, content analysis of qualitative data. The results. After analyzing the results of the study, it was discovered that the competence of the employees and the knowledge of legal acts help in providing support to the family and the child. Social workers and case managers must have legal knowledge, work experience, work towards continuous improvement, knowledge about addiction prevention, relevant character traits, communication skills, ability to teach competences and knowledge related to the provision of family and child support. Research participants distinguish the main problems they face in their work: low motivation or no desire of the families to receive services and help, remote locations of the families that do receive (or have a desire to receive) services. Case managers cannot always assign the necessary services to a family or a child due to the lack of specific services for families and children, lack of transport, poor inter-institutional cooperation, provision of assistance only based on the law, and other factors that limit the provision of assistance to the family and child. The involvement of relevant organizations and the community in providing assistance to the family and the child is a very important in order to provide more effective and better quality services. Providing social workers with transportation would not only benefit the workers but also the families. Providing the social workers with protective equipment would also boost their confidence whilst visiting the families. Direct communication helps to prepare for the case management meetings. Communication is important in solving problems arising in the family, and during the case management meeting, family members can talk about their emotions and difficulties they faced in implementing the support plan. It is important to listen to the opinion of other specialist/-ists when faced with difficult situations in families in order to make the most appropriate decision in providing support to the family and the child. When providing assistance, it is very important to notice the child's interests. Team decision-making, the ability to exchange information, the ability to cooperate are important when working with vulnerable families, especially when support and social services are provided to families with children. Conclusion: After analyzing the results of the study, it was found that cooperation between social workers and case managers could be improved through mutual communication and discussions, discussion of situations, training, raising qualifications. For the case manager to be more involved in the implementation of the assistance plan, participation and organization of meetings. After analyzing the answers of the interviewed social workers and case managers, it was found that close cooperation of specialists and different work methods help to achieve the best and desired results in providing support to the family and the child. It was also established that social workers and case managers face certain challenges when working together to support family and child. Information might not be provided on time, specialists do not always comply with their obligations, and want to take responsibility. There is poor communication between specialist and meeting times can be difficult to coordinate.