Viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo veiksmingumas
Petkuvienė, Rūta | Recenzentas / Rewiewer |
Vaišvila, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Šlapkauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Arlauskas, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Spruogis, Ernestas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Teisės ir valdymo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes nagrinėjama vis daugiau visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukianti viešųjų pirkimų tema. Dažniausiai viešieji pirkimai nagrinėti juos reglamentuojančių teisės aktų raidos, korupcijos rizikos ir prevencijos, atskirų pirkimo būdų aspektais. Iki šiol literatūroje nėra plačiau nagrinėta pirkimo planavimo problemos, „socialiniai“ pirkimai. 2008 09 15 įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams, klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų supaprastintų pirkimų procedūros buvo liberalizuotos. Galimybės perkančiosioms organizacijoms pačioms nustatyti supaprastintų pirkimų procedūras ir tvarką sudaro palankias sąlygas joms vykdyti efektyvius viešuosius pirkimus ir racionaliai naudoti tam skirtas lėšas. Autorė daug dėmesio skyrė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų įtakai viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo veiksmingumui. Tyrimo objektas – viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas Lietuvoje. Darbe analizuojamas viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo veiksmingumas, įvertinant skirtingus aspektus ir aplinkybes, kurios įtakoja veiksmingumo didėjimą. Darbe iškeltos ir nagrinėtos problemos, kurios mažina viešųjų pirkimų teisės veiksmingumą. Taip pat nagrinėta, kaip viešųjų pirkimų efektyvumą didintų jų perkėlimas į elektroninę terpę, kokios priežastys lemia neefektyvius „socialinius“ pirkimus ir kokios jų efektyvumo didinimo prielaidos. Uždaviniai baigiamojo darbo tikslui pasiekti: išnagrinėti viešųjų pirkimų sampratą, teisės formaliojo ir socialinio veiksmingumo sampratas, nacionalinę norminę bazę, reglamentuojančią viešuosius pirkimus, perkančiųjų organizacijų požiūrį į viešuosius pirkimus Lietuvoje reglamentuojančius teisės aktus bei atskirų viešųjų pirkimų etapų teisinio reguliavimo veiksmingumą. Hipotezė: viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo liberalizavimas, siekiant procedūrų lankstumo, sudaro galimybes piktnaudžiauti viešuosiuose pirkimuose. Užsibrėžtiems tikslams pasiekti, darbe naudoju tokius tyrimo metodus: informacijos rinkimo - dokumentų analizės, statistinį, istorinį, lyginamąjį, loginį. Autorė nagrinėjo viešuosius pirkimus reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, taip pat Lietuvoje susiformavusią teismų praktiką viešųjų pirkimų klausimais. Naudojant statistinį metodą, autorė nagrinėjo ne tik įvairių visuomeninių tyrimų statistinius duomenis, bet ir pati įvairiais pjūviais analizavo informaciją apie viešuosius pirkimus. Atliktos analizės tikslas – išsiaiškinti viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo veiksmingumą, galimas rizikingas sritis. Autorė išvadose ir pasiūlymuose siūlo priemones, kaip didinti viešųjų pirkimų veiksmingumą diegiant pirkimų planavimo priemones, rengiant atskirų pirkimų etapų vykdymo rekomendacijas ir metodikas, taip pat tobulinant šiuo metu dar bandomuoju režimu atliekamus elektroninius pirkimus. Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados ir pasiūlymai, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, anotacija lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas bei priedai. Šio darbo rezultatus panaudoju savo tiesioginiame darbe skaitydama seminarus apie viešuosius pirkimus, viešųjų pirkimų pasikeitimus įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, pirkimų planavimą ir t.t.
Master‘s final thesis in Law and Management is actual because of society and media interest. Public procurements were analyzed in the aspects of evolution of legal acts of public procurement, risk of corruption and prevention, separate public procurement methods. There are no exhaustive researches of the problems of public procurement and “social” procurements. In 2008 09 15 the amendment of the Law on public procurement came into effect and the procedures of simplified procurement for the contracting authorities were liberalized. The possibility for contracting authorities to set the procedures and order of simplified procurement by itself creates good conditions for the contracting authorities to carry out public procurement effectively and use the funds rationally. Author paid his attention on how the amendments of the Law on public influenced the effectiveness of public procurements. Research object – legal regulation of public procurement in Lithuania. The analysis of the effectiveness of legal regulation of public procurement includes different aspects and circumstances which influence the increase of effectiveness. The problems which reduces the effectiveness of Law on public procurement, procurements in electronic medium, reasons of inefficient “social” procurements and possibilities of its improvement were discussed in this work. Master’s final thesis propositions: explore the conception of public procurement, the conception of legal formal and social effectiveness, research Lithuanian legal acts on public procurement and effectiveness of legal regulation of separate public procurement stages. Hypothesis – liberalization of public procurement legal regulation makes public procurement procedures more flexible, but causes possibilities of abusing in public procurements. Research methods used in work: information collection – document analysis, statistical, historical, comparative, logical. Author analyses Lithuanian legal acts and case law on public procurements. The main purpose of the analysis - find out the effectiveness of public procurement legal regulation and its risks. In conclusions and proposals author gives a suggestions how to improve the effectiveness of public procurement. Work consists of preface, three parts, conclusions and proposals, Lithuanian and English summary, Lithuanian and English annotation, list of literature and appendix. Results of this work author uses in his occupation.