Genocidas, kaip nusikaltimas žmoniškumui
Giruckaitė, Agnė |
Paužaitė, Rasa | Recenzentas / Rewiewer |
Piesliakas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Pakštaitis, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dvilaitis, Vidmantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Girdenis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Borkovski, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Fedosiukas, Olegas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame darbe nagrinėjama speciali nusikaltimų žmoniškumui rūšis – genocidas. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas genocido sampratos analizei tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojoje teisėje. Visų pirma aptariama, kaip vystėsi genocido sąvoka tarptautinėje teisėje, ir kokie probleminiai klausimai kilo 1948 m. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį rengimo procese. Atskiras dėmesys yra skiriamas genocido sąvokos raidai Lietuvos Respublikos teisėje. Analizuojami įstatymai, kurie įtraukė genocido normą į nacionalinę teisę, ir kurie vėliau ją pildė bei keitė, taip pat aptariama Lietuvos pozicija dėl plečiamojo genocido sampratos traktavimo. Genocido sudėties analizė pradedama nuo objektyviųjų požymių – aptariamos genocido pažeidžiamos vertybės, pavojingos veikos, sudarančios šį nusikaltimą ir genocido subjektas. Saugomos grupės nagrinėjamos kaip genocido veikas apibūdinantis požymis. Vėliau pereinama prie subjektyviųjų požymių aptarimo – specialaus genocido tikslo ir kaltės klausimų. Analizuojant minėtus genocido sudėties požymius, aptariamos jų įrodinėjimo bei suvokimo problemos, remiantis teismų praktika, moksline literatūra ir teisės aktų analize.
The subject of this paper is genocide, a specific kind of crime against humanity. The main focus is on the analysis of the concept of genocide in the international criminal law and that of the Lithuanian Republic. First, the development of the concept of genocide in the international law is discussed, and then conflicting issues addressed during the drafting process of the 1948 Convention on the prevention and punishment of the crime of genocide are introduced. A special attention is drawn to the development of the concept of genocide in the Lithuanian law. Laws that made genocide a national legal norm and later altered and appended it are analyzed; the Lithuanian position on the approach to the enhanced concept of genocide is considered as well. The genocide composition is analyzed starting with material elements: the vulnerable values, dangerous acts that constitute this crime and the perpetrator(s) of genocide are discussed. The protected groups are examined as a descriptor to the genocide acts. Next, the mental element is discussed – the issues of the special intent of genocide and the guilt. While analyzing the above mentioned genocide composition features certain issues of proving and conceptualizing them are also addressed on the basis of court practice, legislation analysis and scientific literature.