Europos Sąjungos teisinio reguliavimo įtaka nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms
Galvičienė, Neringa |
Guobaitė-Kirslienė, Ramunė | Recenzentas / Rewiewer |
Dambrauskienė, Genovaitė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bitinas, Audrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Guobaitė-Kirslienė, Ramunė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Macijauskienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bagdanskis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Mačernytė Panomariovienė, Ingrida | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kadangi piliečių gyvenimo sąlygas vis dažniau reglamentuoja socialinės apsaugos teisė, judėjimo laisvė ir migracija tampa dar viena problema. Piliečių, gyventojų ar netgi laikinai šalyje gyvenančių asmenų statusas Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse neatskiriamas nuo socialinių aspektų. Kartais nacionalinės savivaldos institucijos neskatina migracijos ir dažnai nepalankiai žiūri į atvykstančius užsieniečius. Tačiau 1957 m. įkūrus Europos Ekonominę Bendriją, migracijai Europoje buvo nutatyta kitokia perspektyva. 1957 m. sukūrus Europos Ekonominę Bendriją darbuotojų judėjimo laisvė buvo pripažinta vienu iš Europos Bendrijos ramsčių. Valstybės visiškai nevaržomai gali spręsti, kokie asmenys turi būti draudžiami, kokios išmokos ir kokiomis sąlygomis turi būti skiriamos, kiek įmokų ir pagal kokią normą reikėtų įmokėti įmokinėms išmokoms finansuoti, kaip išmokos turėtų būti skaičiuojamos, kokio dydžio turėtų būti išmokų normos, kokiu principu ir kokiam laikotarpiui jos turėtų būti skiriamos ir kt. Nei dvišalės ar daugiašalės socialinės apsaugos sutartys, nei Europos Bendrijų (EB) reglamentai dėl darbuotojų migrantų socialinės apsaugos nedaro neigiamos įtakos skirtingų nacionalinių socialinės apsaugos sistemų ypatybėms. Tačiau tai, kad tarp šalių vis dar esama esminių skirtumų, rodo, kad socialinės apsaugos sistemų koordinavimas yra itin sudėtingas dalykas. Ir socialinės apsaugos sutartys, ir EB reglamentai yra skirti sureguliuoti tuos nacionalinių teisės aktų aspektus, kurie daro neigiamą poveikį darbuotojams, išvykstantiems dirbti už savo šalies ribų. EB teisėje koordinavimas apima visas pagrindines socialinės apsaugos sritis: ligos, motinystės išmokas, invalidumo, senatvės, išlaikytinio pensijas, išmokas nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos atveju, bedarbio išmokas ir šeimos išmokas. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas yra svarbi acquis communautaire dalis socialinės apsaugos srityje. Nė vienos socialinės apsaugos srities nereikia suvienodinti, tačiau EB koordinavimo taisyklių taikymas turės būti techniškai adaptuotas pagal konkrečias kiekvienos šalies nacionalinių socialinės apsaugos sistemų ypatybes.
As the living conditions of citizens became increasingly structured by social security law, free movement and migration became an additional problem. The status of a citizen, of an inhabitant or even of a temporary resident is now both in Europian Union (EU) inconceivaable without its social dimensions. At a national level migration is sometimes discouraged by the local authorities who are often unreceptive to the arrival of foreigners. However, the desirability of migration within Europe was given a different perspective after the foundation of the European Economic Community in 1957. The foundation of the Europian Economic Community in 1957 established the freedom of movement of workers as one of the pillars of the European Community. States are, in principle, completely free to decide who is to be insured, which social benefits should be granted, under what conditions benefits should be granted, how many contributions should be paid to finance contributory benefit and at which rate, how benefits should be calculated, at what level benefit rates should be set, on principle, for how long benefits should be granted etc. Neither or multilateral agreements on social security nor the Regulations (EEC) on social security for migrant workers of the European Community do in any way affect the distinctive features of the various national social security schemes. However, the very fact that quite substantial differences continue to exist between the countries shows that coordination of the social security schemes is an extremely complicated matter. Both agreements on social security and EC Regulations are designed to rectify those aspects of national legislation that may have adverse effects for workers crossing national borders. Coordination in EC-law is carried out in all the major branches of social security: sickness, maternity, invalidity, old–age, survivor‘s pensions, accidents at work and occupational diseases, unemployment benefits, and family benefits. The coordination of social security schemes forms an important part of the „acquis communautaire“ in the social area. Although no harmonisation needs to be carried out in any branch of social security, the extension of EC Community coordination rules will require technical adaptations, so as to take into account the particular characteristics of each country‘s national social security schemes.