Pilietybės instituto bruožai Europos Sąjungos valstybių konstitucinėje teisėje
Žiobienė, Edita | Recenzentas / Rewiewer |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Mesonis, Gediminas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Blinstrubis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pukanasytė, Indrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Konstitucinės teisės magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes skirtingas pilietybės santykių reguliavimas ES valstybių konstitucinėje teisėje įtakoja šalių narių piliečius priimti kitos valstybės ar atsisakyti savo nacionalinės pilietybės, esant (ne) palankesniam jos reglamentavimui, įgyjamoms teisėms ir pareigoms. Tačiau asmuo gali būti ir bipatridas – tokiu atveju kyla klausimas, kurios ES valstybės narės teisinis reguliavimas bus taikomas. Taigi galima abiejų pilietybės valstybių teisės kolizija. Baigiamajame darbe nagrinėjama, kaip skirtingas pilietybės teisinis reguliavimas ES valstybėse įtakoja asmenų apsisprendimą dėl pilietybės atsisakymo, įgijimo arba prašymo ją įgyti. Kita baigiamajame darbe gvildenama problema, kad dvigubos pilietybės turėjimas ES valstybių narių konstitucinėje teisėje lemia nacionalinių teisės sistemų koliziją. Baigiamojo darbo objektas – pilietybės instituto bruožai konstitucinės teisės kontekste, o tikslas – išanalizuoti ir įvertinti ES valstybių (Airijos, D.Britanijos. Ispanijos, Prancūzijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos) pilietybės instituto turinį konstitucinės teisės kontekste. Baigiamojo darbo uždaviniai - palyginti pilietybės įgijimo ir netekimo ES valstybėse (Airijoje, D.Britanijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje) pagrindinius aspektus, išanalizuoti pilietybės instituto bruožus ES valstybėse konstitucinės teisės kontekste, remiantis ES valstybių narių pilietybės klausimus reglamentuojančiais teisės aktais bei atskleisti pagrindines problemas, susijusias su dvigubos pilietybės santykių teisiniu reguliavimu ES valstybėse, bei pateikti jų sprendimo būdus. Darbe naudoti lyginimo, abstrakcijos, istorinis-lyginamasis, mokslinės literatūros analizės bei teisinių dokumentų analizės metodai.
The topic of this master’s work is really important because of the different regulation of the citizenship relations in the Constitutional law of states-members of the EU. That stimulates the citizens of the EU to acquire or to renounce their citizenship according to the better or worse rules of acquisition or renouncement of citizenship of some states and to the rights and duties of the citizen. One can have also a dual citizenship, but this situation suppose a question – which law system will defend a person. That could create a collision between two different law systems of the states-members. So in this master’s work we analyse the problem, how could the different regulation of citizenship in the states-members influence the solution of the persons to acquire or to renounce their citizenship. The other problem we will reveal – it is a question if the dual citizenship in the EU creates the conflict of laws between the national systems of the countries. The object of the master’s work – the features of the citizenship institution in the context of the Constitutional law of the EU states-members. The objective of this work is to analyse and to evaluate the matter of the citizenship institution of the EU contries (Ireland, Great Britain, Spain, France, Germany, Latvia, Estonia and Lithuania) in the context of Constitutional law. The main tasks of this master’s work are to compare the main points of the acquisition and renouncement of citizenship in the EU states-members (Ireland, Great Britain, Spain, France, Germany, Latvia, Estonia and Lithuania), to analyze the features of the citizenship institution of the EU countries in the context of Constitutional law according to the national acts of the countries and to reveal the main problems, relevant to the regulation of the dual citizenship in the EU and to suggest the ways to resolve these problems. We used methods of comparison, abstraction, historical-comparison, scientific literature analysis and legal acts’ analysis in our work.