Vedybų sutartys, jų sudarymo ir pakeitimo ypatumai

Magistro baigiamojo darbo tema, Vedybų sutartys, jų sudarymo ir pakeitimo ypatumai, nepaprastai aktuali šiuo laikotarpiu, nes vedybų sutarčių skaičius nuolat auga (Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis 2009 m. sausio–spalio mėn. buvo sudaryta ir įregistruota 518 vedybų sutarčių. Palyginus 2003 m. su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, vedybų sutarčių skaičius išaugo beveik 34 kartus) , todėl neišvengiamai reikia skirti daugiau dėmesio instituto vystymui, tinkamam teisminės praktikos formavimui, identifikuoti silpnąsias vietas bei stengtis tobulinti teisinį probleminių aspektų reglamentavimą. Temos aktualumą patvirtina ir tai, kad apie vedybų sutartis iki šiol lietuvių kalba yra parašyta labai mažai. Lietuvių autorių darbai šia tema, iš esmės, yra periodinio pobūdžio – tai straipsniai teisiniuose žurnaluose. Mokslinių tiriamųjų darbų, kuriuose būtų visapusiškai išanalizuotas vedybų sutarčių institutas, šiuo metu yra tik keletas. Darbo objektas – vedybų sutarčių sudarymo ir pakeitimo ypatumai. Šiame darbe iškeliama hipotezė, jog vedybų sutarčių instituto teisinis reglamentavimas Lietuvoje nėra optimalus ir turi būti tobulinamas. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir pasirinktų užsienio valstybių teisės aktuose reglamentuojamą vedybų sutarčių institutą, remiantis gautomis išvadomis, pateikti rekomendacijas, kaip tobulinti Lietuvoje įstatymų leidėjo sureglamentuotą vedybų sutarčių sudarymą ir keitimą. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie pagrindiniai uždaviniai: atskleisti vedybų sutarčių instituto reikšmę, aptariant esminius vedybų sutarties bruožus; išanalizuoti Lietuvos įstatymų suformuluotus vedybų sutarčių sudarymo aspektus, identifikuoti praktikoje kylančias problemas bei pateikti rekomendacijas dėl teisės aktų tobulinimo; įsigilinti į vedybų sutarties keitimo galimybes; palyginti Lietuvos įstatymų leidėjo ir pasirinktų užsienio šalių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vedybų sutartis. Tyrimo metu buvo naudojami teoriniai ir empiriniai mokslinio tyrimo metodai. Pagrindinė tyrimo metodika yra teisinių dokumentų ir statistinių duomenų analizė. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Savo teisine prigimtimi vedybų sutartis yra civilinis teisinis sandoris, turintis tiek bendrus visiems sandoriams, tiek ir specialius tik jam būdingus bruožus. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios teisės sistemos šalyse tiek ikivedybinės, tiek povedybinės sutartys ilgą laiką buvo nepripažįstamos, ir tik teismų praktikos dėka pamažu jos išsikovojo teisinį pripažinimą. Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose ikivedybinės sutartys yra pripažįstamos visose 50 valstijų, taip pat ir Kolumbijos apygardoje. Dž. Britanijoje teismai taip pat ilgą laiką į ikivedybine sutartimi nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą žiūrėdavo atmestinai. Tačiau, nuo byloje K. Radmacher v G. J. J. Granatino sprendimo priėmimo, precedentas oficialiai buvo įtvirtintas. Tiek Lietuvoje, tiek pasirinktose aptarti užsienio valstybėse vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Vedybų sutartis sudaroma raštu ir turi būti patvirtinta notaro. Notarinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Būtina pažymėti, kad vedybų sutartį gali sudaryti tik tam tikri subjektai, t. y. sutuoktiniai ir asmenys, ketinantys sudaryti santuoką. Išanalizavus Centrinės hipotekos įstaigos duomenis apie 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. vedybų sutartis sudarančiuosius asmenis, buvo nustatyta, kad būtent 31–40 m. asmenys sudaro daugiausiai vedybų sutarčių. Vedybų sutartimi šalys gali reguliuoti tik turtinius tarpusavio santykius. Visi kiti sutuoktinių santykiai, nepatenkantys į turtinių santykių kategoriją, negali būti vedybų sutarties objektu. Sutuoktiniai gali numatyti įvairias sąlygas sutartyje, tačiau negalimos sąlygos turi būti laikomos niekinėmis. Vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti. Kadangi vedybų sutarčiai yra numatyta privaloma teisinė registracija, todėl šios sutartys, jų keitimas ir nutraukimas registruojami Vedybų sutarčių registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Vedybų sutartis yra asmeninio pobūdžio ir gali būti sudaroma tik tarp konkrečių asmenų, todėl nei Lietuvoje, nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Dž. Britanijoje atstovavimo institutas nėra numatytas, o Latvijoje – netgi draudžiamas. Vedybų sutarties pakeitimas, nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia gali būti susiję su trečiaisiais asmenimis, t. y. daryti įtaką sutuoktinių kreditorių interesams, todėl sutuoktinių kreditoriai per vienerių metų ieškinio senaties terminą gali teismui pareikšti Actio Pauliana ieškinį ir užginčyti vedybų sutarties sudarymą, pakeitimą ar nutraukimą. Darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino – vedybų sutarties instituto teisinis reglamentavimas Lietuvoje nėra optimalus ir turi būti tobulinamas. Darbas susideda iš įvado, penkių pagrindinių dalių, išvadų, literatūros sąrašo, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, priedų.

The topic of the Master’s thesis „Marriage settlements, peculiarities of their creation and amendment” is especially burning in this period, as the number of marriage settlements is constantly increasing (According to the data of the Central Mortgage Office, in January-October 2009, 518 marriage settlements were made and registered. When compared 10 months of 2003 to the respective period of 2009, it can be seen that the number of marriage settlements increased by 34 times) , therefore the attempts have to be made to development of institute, to construct legal practice, to identify the weak places and to attempt to improve regulation of legal problematic aspects. The relevance of the topic is confirmed also by the fact that almost no literature in Lithuanian is available on the issue of marriage settlements. The works on Lithuanian authors on this topic are mostly periodic – articles in law magazines, however the works by Lithuanian authors with comprehensive analysis, especially comparative, of legal acts regulating the marriage settlement institute are just few. The object of the thesis is marriage settlements, peculiarities of their creation and amendment. In this thesis the hypothesis is put forward that legal regulation of the marriage settlement institute in Lithuania is not optimal and should be improved. The main purpose of this thesis is to analyze and compare the institute of marriage settlement in Lithuania and chosen foreign countries, on the basis of the obtained conclusions to provide the recommendations on how to improve the creation and amendment of marriage settlements regulated by legislator in Lithuania. In order to achieve this purpose the following main tasks are set: to reveal the meaning of the institute of marriage settlement by discussing essential features of marriage settlements; to analyzed aspects set by legislator of Lithuania of marriage settlements creations, to identify problems arose in practice and give recommendations about laws development, regulating the creation and amendment of marriage settlements; to see into possibilities when marriage settlement is being changed; to compare legislator of Lithuania laws and chosen foreign countries laws provision on marriage settlements Theoretical and empirical scientific research methods are applied during the research. The main research method is analysis of legal documentation and statistical data. A marriage settlement is an agreement of the spouses defining their property rights and duties during the marriage as well as on divorce or separation. In its legal nature a marriage settlement is civil legal transaction which has common and special features of transactions. A marriage settlement can be made until the registration of marriage (prenuptial settlement), or in any time after register of marriage (postnuptial settlement). It is need to say, that in the common law system countries prenuptial and postnuptial settlements were not valid and only because of judicial practice step by step they found acceptance in common law jurisprudence. Nowadays prenuptial settlements are recognized in all fifty states and the District of Columbia in The United States of America. Courts in Gr. Britain long time were rejecting the legal regime of spouse’s property settled by premarital settlement. But from the case K. Radmacher v G. J. J. Granatino decision acceptance, the precedent was officially confirmed. The notarial form for marriage settlements is required in Lithuania, as well as in chosen foreign countries. Marriage settlements are made in writing and must be confirm by notary. The breach of requirement of notarinal form makes settlement invalid. It is need to say, that only special subject can make a marriage settlement id est spouse and persons who are intend to get marriage. Analyzed 2006, 2007, 2008 years data from the Register of Marriage Settlements, it was found, that namely 31-40 years old persons mostly make marriage settlements. Parts can regulate only internecine property relations. Rest relations, which are not fall under the category of property relations, can not be the object of a marriage settlement. Spouses can set all kinds of conditions, but impossible conditions must be considered as void. A marriage settlement can be amend or dissolved by common agreement of spouses in any time in the same form as it was set. Whereas legal registration for a marriage settlement is instituted, what is why an amendment, a cessation are registering in the Register of Marriage Settlements, managed by Central Mortgage Office. A marriage settlement is a personal agreement and can be set only between particular persons, what is why neither in Lithuania, nor in The United States of America, nor in Gr. Britain a representation institute does not exits, while in Latvia it is prohibited. An amendment of a marriage settlement, a cessation or invalidation can influence third party id est the interest of spouses creditors, that is why spouses creditors are able to claim a marriage settlement, its amendment or cessation by pleading with an Actio Pauliana plaint per one year limit. The hypothesis proposed in the beginning of the thesis proved correct – legal regulation of the marriage settlement institute in Lithuania is not optimal and should be improved. The thesis consists of introduction, five main parts, conclusions, list of literature, summary in Lithuanian and English, annexes.