Nediskriminavimo principo aiškinimas ir taikymas

Abstract

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas nediskriminavimo principo sampratos turinys: aptariama diskriminacijos samprata, prigimtis bei istorinė raida, analizuojami svarbiausi diskriminaciją sąlygojantys veiksniai, išskiriamos pagrindinės diskriminacijos pasireiškimo formos. Remiantis gausia Europos Teisingumo Teismo praktika, atskleidžiama pozityviosios diskriminacijos (diferenciacijos) reikšmė, aptariamos esminės diskriminacijos draudimo išlygos. Taip pat analizuojama bylose dėl diskriminacijos itin svarbi įrodymų naštos perkėlimo atsakovui taisyklė, išskiriamos pagrindinės sankcijos ir teisinė atsakomybė už diskriminacijos draudimo pažeidimą. Remiantis statistiniais duomenimis, atskleidžiamos svarbiausios Lietuvoje ir užsienyje vyraujančios diskriminacijos fenomeno tendencijos, stengiamasi suvokti pagrindines tokios situacijos priežastis ir kokiais būdais galima su jomis kovoti. Taip pat konstatuojama, kad nediskriminavimo principo esmė – žmogaus orumo apsauga. Darbe naudojami lyginamasis istorinis, teisinių dokumentų analizės, apibendrinimo metodai. Bendriausia prasme diskriminacija reiškia žmogaus teisių varžymą ar tam tikrų privilegijų teikimą atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Kadangi magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti nediskriminavimo principo aiškinimo ir taikymo ypatumus, darbe ypač daug dėmesio skiriama Europos Teisingumo Teismo praktikai. Būtent šio Teismo jurisprudencija padėjo pamatus nediskriminavimo principo kaip pamatinio universaliojo principo įtvirtinimui ne tik nacionaliniuose, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautiniuose teisės aktuose. Analizuojant Europos Teisingumo Teismo bylas, išryškinami svarbiausi nediskriminavimo principo taikymo ypatumai, sekama principo evoliucijos raida. Suvokiama, kad nediskriminavimo principu demokratinėse valstybėse visų pirma siekiama užtikrinti visų asmenų lygybę. Tačiau kartu parodoma, jog esama situacijų, kuomet skirtingas asmenų traktavimas nebus laikomas vienodo požiūrio principo pažeidimu. Darbe taip pat atskleidžiama visuomenėje susiformavusių neigiamų nuostatų ir archajinių stereotipų reikšmė ir jų įtaka diskriminacijos tendencijoms šiandieniniame pasaulyje. Parodoma, jog diskriminacijai, kaip socialiniam reiškiniui, būdingas latentiškumas, gebėjimas įsiskverbti į įvairias visuomeninių santykių sritis. Todėl kovoti su diskriminacija – kiekvienos demokratinės valstybės pareiga.