Sutarties nutraukimas esminio sutarties pažeidimo atveju Lietuvos teismų praktikoje
Guobužas, Dainius |
Jurkevičius, Vaidas | |
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl bendradarbiavimo bei kooperavimosi principais besivadovaujančių kontrahentų privalo būti vykdomos tinkamai, sąžiningai bei kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bet kurios sutarties esminis bruožas yra jos sąlygų privalomumas šalims, kas ne visada yra įvykdoma sąlyga. Neretai pasitaiko atvejų, kai sutartys yra pažeidžiamos jų nevykdant, jas vykdant netinkamai ar pavėluotai. Dėl šios priežasties sąžiningai ir tinkamai sutartį vykdančiai šaliai įstatymas suteikia papildomų garantijų ir numato įvairias pažeistų teisių gynimo priemones, tame tarpe ir teisę nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį. Deja, esminio sutarties pažeidimo sąvoka yra pakankamai neaiški ir priklausoma nuo konkrečios situacijos faktinių aplinkybių, taigi šalims nesusitarus ir sutartyje nenurodžius, kokių sutarties sąlygų pažeidimas bus laikomas pagrindu nutraukti sutartį, esminiam sutarties pažeidimo faktui konstatuoti naudojamas gana daug problemų praktikoje keliantis subjektyvių ir objektyvių vertinamųjų kriterijų analizės metodas. Kadangi tokio pobūdžio situacijose sprendžiant sutarties nutraukimo (ne) teisėtumo klausimą, surasti kompromisinį problemos sprendimo būdą yra be galo sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, tai lemia ir didelį teisminių ginčų kiekį. Dėl šios priežasties kyla poreikis pateikti esminio sutarties pažeidimo instituto sisteminę analizę per Lietuvos teismų jurisprudencijos prizmę. Pagrindinis šio magistro baigiamojo darbo tikslas – pateikti išsamią sutarties nutraukimo iš esmės pažeidus sutartį Lietuvos teismų jurisprudencijoje analizę, atskleidžiant galimus probleminius aspektus, su kuriais susiduria tiek Lietuvos teismai, tiek sutarties šalys, taikydamos ir aiškindamos šį institutą reglamentuojančias teisės normas. Užsibrėžtam tikslui keliami šie uždaviniai: 1. Remiantis mokslinės literatūros ir Lietuvos teismų praktikos analize atskleisti esminio sutarties pažeidimo sąvoką bei ją apibrėžiančių vertinamųjų kriterijų turinį. 2. Pateikti esminio sutarties pažeidimo instituto aiškinimo nacionalinėje ir tarptautinėje sutarčių teisėje lyginamąją analizę. 3. Išsiaiškinti pagrindinius vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo probleminius aspektus. Atsižvelgiant į suformuotus uždavinius magistro baigiamojo darbo dėstomosios dalies pirmajame skyriuje atskleisime esminio sutarties pažeidimo sąvoką, analizuojant atskirus šią sąvoką apibrėžiančius vertinamuosius kriterijus, įtvirtintus CK 6.217 str. 2 d.. Antrajame skyriuje nagrinėsime esminio sutarties pažeidimo aiškinimą atskiruose tarptautinės sutarčių teisės šaltiniuose bei pateiksime lyginamąją analizę su Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtintu esminio sutarties pažeidimo teisiniu reguliavimu. Galiausiai, paskutiniame skyriuje bus nagrinėjami atskiri sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo probleminiai apsektai.
Lithuanian Civil Code specifies that validly formed and existing contract is compulsory for the covenantees, so the contractors must keep their contractual duties properly, fair and in most economical way to other party. Such legal regulation means, that the most essential condition of each contract is obligation for the parties, what is not always feasible condition. In some cases non-performance is the failure by a party to perform any of its obligations under the contract, including defective performance or late performance. For this reason, agrieved party has additional warranty which guarantees and provide a range of redress measures, including unilateral termination of contract without going to court. Unfortunately, the concept of fundamental breach is not clear enough to apply it in practice directly for its dependence on the particular facts of the situation. So this situation determines the need of systematic analysis of termination of the contract for fundamental breach in the jurisprudence of national courts. In the light of these facts, the aim of this master thesis is to provide a comprehensive and structural analysis about unilateral termination of the contract for fundamental breach in the jurisprudence of Lithuanian courts, identifying possible problematic aspects faced by national courts and covenantees applying the provisions of institute regulating this rules. Tasks of master thesis are: 1. To settle the concept and certain list of criterions that help to determine whether the breach is fundamental. 2. To present comparative analysis of fundamental breach of contract both in national and international contract law. 3. To analize the most problematic aspects of unilateral termination of fundamental breach of contract. So in the first chapter of this master thesis we will disclose the concept of fundamental breach of the contract by analyzing special criterias in paragraph 2 of the Article 6.217 of the Civil Code, which helps to determine whether the fundamental breach of contract has occurred. The second chapter will explore the comparative analysis of fundamental breach of contract both in Civil Code and other sources of international contract law, such as UNIDROIT, PECL, CISG and DCFR. Finally, the third chapter will examine some problematic aspects of unilateral termination of fundamental breach of contract, such as orderliness of unilateral termination, creditors right to withhold performance pending adequate assurance of performance, or termination of contract on the ground of prospective non-performance etc.