Lizingo sutarties dalyko problematika
Šiuolaikinei privatinei teisei įtvirtinus plačiąją turto sampratą, teisiniu požiūriu neįprastai atrodo atskirų sutarčių rūšių, pavyzdžiui, lizingo sutarties, dalykui taikytina siauroji turto, kai turtas sutapatinamas su fizinio apčiuopiamumo kriterijumi pasižyminčiais daiktais, samprata. Dar daugiau, miglotas ir ypatingoms turto rūšims (žemei, gamtos ištekliams, intelektinei nuosavybei) taikytino draudimo būti atskirų sutarčių rūšių dalyku ratio legis. Būtent tokia teisinė situacija egzistuoja ir Lietuvos lizingo sutarties teisiniame reguliavime. Taigi šiame tyrime ir yra analizuojamos tokios situacijos Lietuvoje, t. y. kai lizingo sutarties dalykas yra itin siauros apimties, priežastys, tokio reiškinio pagrįstumas bei teisinės pasekmės. Tyrimo išvados patvirtina, jog lizingo sutarties dalyko susiaurinimas (ribojimas) iš esmės nėra pagrįstas jokiais objektyviai pateisinamais teisiniais ar ekonominiais argumentais. Dėl šios priežasties šiame tyrime siūloma keisti Lietuvoje egzistuojantį lizingo sutarties teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į pavyzdinio lizingo įstatymo (angl. UNIDROIT model law on leasing) nuostatų bei tam tikrų jurisdikcijų praktikoje pateikiamą patobulintą lizingo sutarties (ir lizingo dalyko) koncepciją.
Today‘s modern private law has recognised the broad concept of the term “asset” although in legal aspect separate types of contracts seem to be slightly unusual, for example the narrow concept of „asset”for a subject-matter of the leasing agreement is applied in cases where the asset is identified with objects containing / (noted in) physical tangibility. Moreover, the ratio legis is also obscure in applying prohibition to be a subject-matter of separate types of contracts for extraordinary types of assets (land, natural resources, intellectual property). The designated legal situation exists in the legal regulation of leasing contract in the Republic of Lithuania. Consequently, in this master thesis such situation, as when the subject-matter of the leasing agreement is of especially narrow concept, reasons, validity and legal consequences are analysed in Lithuanian law context. The conclusions of the thesis prove that the narrowing (restriction) of the subject-matter of leasing agreement essentially is not impartially justified on any legal or economic grounds. Due to this reason, the author suggests to replace the existing legal regulation of leasing agreement in Lithuania in view of provisions of model law on leasing (UNIDROIT) and in view of improved concept of leasing agreement (and subject-matter of leasing agreement) given in practice of particular jurisdictions.