Neprofesionalaus laidavimo problema prievolių užtikrinime

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami neprofesionalaus laidavimo sutarčių sudarymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos valstybėse ir iš šių sutarčių kylantys teisiniai santykiai. Ypatingos neprofesionalaus laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybės, nulemtos specifinio neprofesionalaus laiduotojo statuso, skatina atidžiau pažvelgti į šioje srityje kylančias teisines problemas. Veikiant šiuolaikinės rinkos ekonomikos veiksniams, vis daugiau žmonių, kovodami su iškilusiais finansiniais sunkumais ar tiesiog siekdami patenkinti augančius materialinius poreikius, kreipiasi į bankus. Bankai – finansų sektoriaus profesionalai – siekdami užtikrinti savo interesų apsaugą ir tam pasirinkę laidavimo institutą, labai dažnai nepaiso elementarių protingumo ir sąžiningumo principų. Bankui neatidžiai įvertinus ar apskritai nevertinant proporcingumo tarp neprofesionalaus laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų ir laiduotojo gaunamų pajamų ar turimo turto, nekreipiant dėmesio į faktą, jog neprofesionalus laiduotojas neturi jokio savarankiško ekonominio intereso sudaryti šią sutartį, neprofesionaliam laiduotojui dėl informacijos, patirties ar žinių stokos netinkamai įvertinus ar dėl stipraus emocinio ryšio su skolininku, nenoro sugriauti šeimos harmoniją, kitu neprofesionalaus laidavimo atveju – darbuotojui saugant savo darbo vietą ar gerus santykius su darbdaviu, netgi puikiai žinant savo veiksmų galimas teisines pasekmes, laidavimo sutartis sudaroma tokiomis aplinkybėmis, kai vis dažniau abejojama dėl tokio sandorio galiojimo. Kylant klausimui, ar neprofesionalaus laidavimo atvejais kreditoriaus interesų užtikrinimas nepažeidžia laiduotojo teisių, šiuo tyrimu siekiama išsamiai išanalizavus neprofesionalaus laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdo, teorinius ir praktinius aspektus įvertinti šioje srityje kylančias problemas ir teisinio reguliavimo Lietuvoje tobulinimo galimybes. Nors neprofesionalių laiduotojų teisių apsaugos lygis įvairiose Europos valstybėse ganėtinai skirtingas, tačiau šiandieną visuotinai pripažįstama, jog šiuo metu veikianti apsauga vis dar nepakankama. Taigi, išanalizavę teisinę, ekonominę situaciją Lietuvoje, išnagrinėję kitų valstybių praktiką šioje srityje, manytumėme, jog mūsų hipotezė - siekiant teisinio stabilumo ir tikrumo, patikimesnės ir efektyvesnės neprofesionalių laiduotojų apsaugos, neprofesionalaus laidavimo teisinis reguliavimas Lietuvoje turi būti tobulinamas - pasitvirtino. Vadovaujantis kitų valstybių pavyzdžiais, paskutiniame šio magistrinio darbo skyriuje siekiame surasti atsakymą į klausimą, kokiomis priemonėmis – pasitelkus bendrąsias sutarčių teisės normas, šeimos, bankroto ar vartotojų teisės normas, o galbūt specialius teisės aktus – neprofesionalų laiduotoją, kaip silpnesniąją laidavimo sutarties šalį, galėtumėme apsaugoti nuo nesąžiningų, neracionalių ir ekonomiškai nenaudingų sutarčių sudarymo.

The final master’s thesis analyzes peculiarities of legal regulation of conclusion of non-professional suretyship agreements in the Republic of Lithuania and other European countries as well as legal relationships arising out of such agreements. Specific circumstances of the conclusion of non-professional suretyship agreements determined by the specific status of a non-professional surety encourage taking a closer look at legal issues emerging in this area. In view of economic factors of the modern market, more and more people struggle with financial difficulties or simply try to meet their growing material needs and, therefore, turn to banks. In order to protect their interests, banks, i.e. professionals of the financial sector, sometimes choose an institute of non-professional suretyship and quite often ignore basic principles of reasonableness and fairness. In cases, where a bank inadvertently evaluates or fails to evaluate proportionality between obligations undertaken under non-professional suretyship agreement and income or assets of the surety; where the bank fails to take into account the fact that non-professional surety has no independent economic interest in the conclusion of such agreement; where due to lack of information, experience or knowledge or strong emotional connection with the debtor, reluctance to interfere with the harmony of the family, the surety fails to properly evaluate the situation; where, in another case of non-professional suretyship, an employee wishes to keep his job or good relationship with an employer, even if he is well-aware of potential legal consequences of his actions, non-professional agreements are concluded in circumstances, when the validity of such transaction raises more and more doubts. In view of a question, whether security of interests of a creditor in cases of non-professional suretyship is in line with the rights of the surety, this paper aims at a detailed analysis of theoretical and practical aspects of non-professional suretyship as a method of security of obligations, assessment of issues emerging in this area and opportunities for improvement of legal regulation in Lithuania. While the level of protection of rights of non-professional sureties somewhat varies in different European countries, it is generally recognized today that the existing level of protection is inadequate. Therefore, having analyzed the legal and economic situation in Lithuania and having examined the practice of other countries in this area, the author believes that the hypothesis, i.e. legal regulation of non-professional suretyship in Lithuania should be improved in order to ensure legal certainty and stability as well as more reliable and efficient protection of non-professional sureties, has been confirmed. In accordance with the examples of other countries, the last chapter of this master’s thesis aims at finding an answer to the question, what are the measures, for example, general contract law rules, family, bankruptcy or consumer law rules, or, maybe, specific legislation, to protect a non-professional surety as the weaker party of the suretyship agreement against conclusion of unfair, unreasonable and economically disadvantageous agreements.