Sveikatos priežiūros finansavimo Lietuvoje tendencijos bei finansavimo prognozė
Vaitkutė, Edita |
Dobravolskas, Algis | |
Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi nagrinėja opią visuomenės problemą – sveikatos priežiūros finansavimą, kuri yra svarbi dėl to, kad nuolat yra susiduriama su nepakankamu sveikatos priežiūros finansavimu, kasmet finansavimo poreikis, tiek dėl visuomenės senėjimo, tiek dėl technologinių naujovių, bei kitų įtakojančių priežasčių nuolat didėja. Šiame darbe siekiama atlikti Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimo analizę, numatyti finansavimo tendencijas, išryškinti trūkumus, apibrėžti tobulinimo galimybes bei numatyti ateities finansavimo perspektyvas. Nustatytam tikslui pasiekti baigiamajame darbe iškelti tokie uždaviniai, kaip apžvelgti sveikatos sistemos finansavimą Lietuvoje, jo sudėtinių dalių santykį bei jo kitimą, išskirti sveikatos sistemos finansavimo privalumus, trūkumus, egzistuojančias galimybes bei grėsmes, atlikti Lietuvos sveikatos sistemos finansavimui turinčių įtakos veiksnių analizę bei remiantis jos duomenimis atlikti ateinančių penkerių metų finansavimo prognozavimą. Magistro baigiamajame darbe taikoma tokia tyrimo metodika, kaip mokslinės literatūros analizė bei sintezė, grafinė analizė, sisteminė, lyginamoji analizė, koreliacinė regresinė analizė ir prognozavimas, statistinių duomenų rinkimas bei sisteminimas. Susisteminus ir išanalizavus informaciją darbe pateikiami sveikatos priežiūros finansavimo šaltiniai Lietuvoje, atlikus koreliacinę regresinę analizę buvo gauti duomenys, kad sveikatos priežiūros finansavimo dydžiui didžiausios įtakos turi bendrasis vidaus produktas, nedarbo lygis šalyje bei vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Analizės metu gauti rezultatai panaudoti ateinančių penkerių metų sveikatos priežiūros finansavimo prognozei atlikti, kurios metu buvo skaičiuojamas finansavimas, remiantis optimistiniu, pesimistiniu bei labiausiai tikėtinu scenarijais, tarp kurių gautas reikšmingas finansavimui skirtų lėšų skirtumas. Gauti duomenys rodo, kad sveikatos priežiūros finansavimas didės, tačiau didelių pokyčių (bent penkerių metų laikotarpiu) sveikatos priežiūros finansavimo lėšų struktūroje nereikėtų tikėtis. Magistro baigiamasis darbas yra sudarytas iš trijų dalių. Pirmojoje, teorinėje, dalyje apibrėžiama sveikatos priežiūros sistema, jos finansavimo modeliai, supažindinama su įvairių šalių praktikoje egzistuojančiais finansavimo būdais. Praktinėje dalyje atlikta Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimo šaltinių apžvalga, jų sudėtis bei privataus ir valstybinio finansavimo santykio kitimas. Trečiojoje darbo dalyje yra atlikta sveikatos sistemos finansavimui darančių įtaką veiksnių analizė bei jų poveikio stiprumo skaičiavimas. Taip pat atliktas prognozavimas, kaip, remiantis trimis skirtingais scenarijais, turėtų klostytis sveikatos priežiūros finansavimas ateinančius penkerius metus. Apibendrinus rezultatus, pateikiami pasiūlymai ir nurodomos tobulinimo galimybės, kurias Lietuva galėtų įgyvendinti, kad patobulintų sveikatos finansavimo sistemą, jei išsipildytų nagrinėtos prognozės.
Public Sector Economics master‘s work topic is timely given because it study important public topic - health care funding, which is of interest because it is constantly faced with the lack of health care financing, the annual financing needs and as a result of aging and as a result of technological innovation and other reasons, is steadily increasing. This work aims to make the Lithuanian health care financing analysis, to forecast trends, to highlight gaps, to define opportunities for improvement and to provide future funding prospects. Stated purpose was to raise the final work of such tasks as an overview of health financing system in Lithuania, the ratio of its constituents and its evolution, develop existing health financing systems strengths, weaknesses, opportunities and threats, carry out Lithuanian health system influenting factors analysis and use this data to carrie out the forecast of the next five years funding. Master‘s work applies the methodology of the study as a literature analysis and synthesis, graphical analysis, a systematic, comparative analysis, correlation regression analysis and forecasting, statistical data collection and systematization. Systematized and analyzed information presented health care financing sources, after correlation regression analysis was obtained data that health care financing is influenced by the size of the gross domestic product, unemployment rate in the country and the average monthly gross wages. The analytical results were obtained and used for the next five years health care financing estimates, on which the funding was calculated on the basis of optimistic, pessimistic and most likely scenarios, among which received a big funding gap. The data suggests that health care funding will increase, but significant changes in at least five years of health care financing structure should not be expected. Master‘s work is composed of three parts. The first, theoretical, defines the health care system, its funding models, introduces the practice of various countries on existing financing methods. Completed the practical part of the Lithuanian health care funding sources, review the portions of the composition and the private and public funding ratio variation. The third part is made for health system financing correlation regression analysis and their main factors effect calculation. It also made forecasting as the basis of three different scenarios to evolve health care funding over the next five years. Summarizing the results, the proposals and opportunities for improvement are identified, which Lithuania could implement to improve the health financing system.