Lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo tikslingumo analizė

Šiuo metu Lietuvoje gana aktualus lengvatinių PVM tarifų taikymo klausimas. Lengvatinių PVM tarifų poveikis prekių/paslaugų kainai, jų paklausai, naujų darbo vietų kūrimui, valstybės pajamoms – aktuali tema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Tai įrodo vis gausėjantys ekonomistų straipsniai mokslo leidiniuose, įvairių institucijų atliekamos PVM lengvatų poveikio analizės. Be to, lengvatinio PVM tarifo taikymo tikslingumas – dažnas visuomenės diskusijų ir žiniasklaidos susidomėjimo objektas. Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo tikslingumą, atliekant analizę. Darbo objektas – lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei jų poveikis ekonomikai. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: apibūdinti pridėtinės vertės mokestį, nustatant jo vietą mokesčių sistemoje ir aptariant jo reikšmingumą šalies biudžetui; išanalizuoti pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius pridėtinės vertės mokesčio taikymą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, bei išanalizuoti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo reglamentavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje; išanalizuoti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų kaitą Lietuvoje; palyginti Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomų lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų dydžius ir jais apmokestinamų prekių/paslaugų grupes; palyginti pardavimų, apmokestinamų lengvatiniais pridėtinės vertės mokesčio tarifais, apimtis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse; išnagrinėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo tikslus; išanalizuoti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų poveikį prekių/paslaugų kainai, pasiūlai ir paklausai; apžvelgti institucijų nuomones lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo klausimais. Moksliniame darbe remiamasi šiais darbo metodais: teisinių dokumentų analize, mokslinės - teorinės literatūros analize, turinio analize, statistinių duomenų analize, lyginamąja analize bei internetinių duomenų bazių apžvalga. Darbe keliama hipotezė, kad lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymas yra tikslingas Lietuvoje. Baigiamasis darbas susideda iš keturių dalių. Pirmuose dviejuose skyriuose aptariamas pridėtinės vertės mokestis, jo reglamentavimas Lietuvoje bei harmonizavimas Europos Sąjungoje, taip pat lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo reglamentavimas Europos Sąjungos mastu, detaliau analizuojant jų kaitą ir taikymą Lietuvoje. Trečiame skyriuje atliekama lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse lyginamoji analizė, palyginant tarifų dydžius, prekių/paslaugų grupes, apmokestinamas lengvatiniais tarifais bei pardavimų, apmokestinamų šiais tarifais, apimtis. Ketvirtame skyriuje išskiriami lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo tikslai; analizuojamas lengvatinių tarifų poveikis prekių/paslaugų kainai, pasiūlai ir paklausai; apžvelgiamos institucijų nuomonės lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų taikymo klausimais. Nors, lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis, Lietuvoje nedidelė pardavimų dalis apmokestinama lengvatiniu PVM tarifu, be to, jis taikomas nedidelei Direktyvoje nurodytų prekių/paslaugų grupių daliai, tačiau dauguma institucijų pasisako už PVM lengvatų naikinimą Lietuvoje. Pagrindinis šių siūlymų argumentas – įvestos lengvatos nepadėjo pasiekti joms kelto tikslo. Lengvatiniu tarifu apmokestintos prekės ne atpigo, o pabrango. Lietuvoje pastebėta netiesioginė PVM lengvatų įtaka tam tikrų sektorių produktų kainoms, t.y. PVM lengvatinio tarifo taikymo poveikis kainoms pasireiškė per materialinių investicijų ir gamybos apimčių augimą. Vadinasi, didesnę tiesioginę naudą dėl nustatyto PVM lengvatinių tarifų Lietuvoje gavo ne prekių/paslaugų vartotojai, o įmonės, parduodančios lengvatiniu tarifu apmokestinamas prekes ir paslaugas. Tačiau, turint omenyje tai, kad PVM – vartojimo mokestis, tiesioginę PVM lengvatų taikymo naudą turėtų gauti galutiniai vartotojai (dėl sumažėjusių prekių/paslaug�� kainų). Todėl tokia sumažintų tarifų poveikio ekonomikai schema (netiesioginė nauda vartotojams) nepateisina lengvatinių PVM tarifų taikymo tikslų ir lūkesčių. Taigi, galima teigti, kad iškelta darbo hipotezė nepasitvirtino – Lietuvoje netikslinga taikyti lengvatinius PVM tarifus.

The effect of the value added tax decrease (VAT) on prices, inquiry, employment and public revenue is subjected regularly to the intensive debate not only in Lithuania, but also in the whole European Union (EU). The importance of reduced VAT effect shows growing number of economic articles, also the application of the reduced VAT is a frequent discussion object in the society and in the media. The goal of the work is to analyze the importance of the application of the reduced VAT sentences. The object of the work is the economic effects of the application of the reduced VAT sentences in Lithuania and in the European Union. To reach a purpose of the work, such tasks are issued: To define VAT and to explain its importance; to analyze the most important VAT laws; to analyze the alternation of the reduced VAT sentences in Lithuania; to compare the reduced VAT sentences in Lithuania and in the EU; to compare the categories of goods and services which are taxed on the VAT sentence in the EU; to compare the interest of the base of the reduced price in the EU; to explain the purposes of the VAT decrease; to analyze the price effects, production effects and occupation effects of VAT decrease; to overlook views of different institutions. In the work such working methods are applied: Analysis of the juridical documents and the nonfiction literature; contents analysis; analysis of the statistical information; Comparative analysis and a review of the electronic data base. Work hypothesis is - that the application of the reduced VAT sentences is necessary in Lithuania. The work consists of four chapters. First two chapters speak about VAT, its regulation in Lithuania and harmonization in the EU, also about regulation of the application of the VAT sentences. In the third chapter is given a comparative analysis of the application of the VAT sentences in the EU. The fourth chapter speaks about the purposes of the decreased VAT effect to price, production and occupation also describe different institutions views of decreased VAT. Comparing to other EU states members a small part of sales in Lithuania is taxed with reduced VAT, besides this reduced VAT is applicable to a small group of goods and services which are set in the Directive 2006/112/EB. Most institutions speak against the application of decreased VAT in Lithuania. A basic argument of these suggestions – is that these perks didn’t help to reach the goal, prices remain the same. VAT is a general indirect consumption tax. According to this, the last users should pull a use from lower VAT (because of the reduced prices). According to the analysis of the job, in Lithuania the VAT decrease has no use for the last user. The greatest use of decreased VAT got the sellers of goods and services. Because of such economic effect pattern from VAT decrease (indirect use for end users), introduced purposes was not reached. So, one can state that issued work hypothesis is not confirmed - which is why reduced VAT it is not applicable in Lithuania.