Nedarbo ir infliacijos makroekonominė analizė. Filipso kreivė ir jos reikšmė ekonomikoje
Prialgauskas, Aivaras |
Seiranov, Jusif | |
Pastaruosius dešimtmečius dideli infliacijos tempai ir nedarbo lygis daugelyje šalių tapo pagrindinėmis ekonomikos problemomis. Vyriausybės vykdydamos tiek fiskalinę, tiek montarinę politikas siekia išvengti šių procesų žalingos kaitos mikro (žmogus) ir makro (valstybė) lygiais. Tačiau praktika rodo, kad ekonomikai vystantis ir pakilimus keičiant nuosmūkiams, šie du procesai dažniausiai keičia vienas kitą, t.y. ekonomikai augant mažėja nedarbas, tačiau infliacijos tempai didėja, ir atvirkščiai, kai ekonomika atsiduria recesijoje. Ekonomikoms patiriant pakilimus ir nuosmūkius susiduriama su skirtingomis problemomis ir dažnai atrodo, kad jos natūraliai keičia viena kitą. Tokią kaitą puikiai atspindi situacija daugelyje šalių pakilimo laikotarpiu iki 2007 metų, kriziniu metu 2008 metais, atsigavimo metu 2009-2010 metais ir skolų krizės laikotarpiu 2011 metais. Ekonomikos kaitą ir atitinkamai problemų pokyčius šiuo metu galima stebėti tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Todėl iškyla problemos – koks yra ryšys tarp šių makroekonominių problemų – infliacijos ir nedarbo - ir kaip vienos jų kitimas įtakoja kitą? Kaip šiuos procesus galima suvaldyti ir kas juos įtakoja? Tyrimo objektas - Infliacija ir nedarbas kaip ekonominės problemos, jų tarpusavio ryšys ir įtakojantys veiksniai. Tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos ir Europos Sąjungos makroekonominių rodiklių – infliacijos ir nedarbo - analizę, nustatyti šių dviejų ekonominių problemų tarpusavio ryšį bei priklausomybę. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti infliacijos ir nedarbo sąvokas; pateikti šių procesų kilmės priežastis ir reikšmę bendrajai šalies ekonomikai; išnagrinėti tradicinės ir modernios Filipso kreivės teorinius aspektus; aptarti dabartinę situaciją Lietuvoje bei Europos Sąjungoje; išnagrinėti vyriausybių veiksmus, skirtus ekonomikos skatinimui ir nustatyti pasiektus rezultatus bei naujai iškilusias problemas; atlikti infliacijos ir nedarbo lygio priklausomybės analizę Lietuvos ir Europos Sąjungos lygiu. Nagrinėta Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, statistiniai duomenys. Pirmoje dalyje aprašoma infliacijos ir nedarbo sampratos, jų makroekonominė kilmė bei reikšmė šalių ekonomikoms. Antroje dalyje aptarta dabartinė situacija pasaulyje, remiantis klasikine bei keinsistine teorijomis. Trečioji bei ketvirtoji dalys skirtos konkretiems tyrimams, siekiant išsiaiškinti, kokie yra ryšiai tarp infliacijos ir nedarbo Lietuvoje bei Europos Sąjungoje. Gauti rezultatai rodo, kad ryšys tarp infliacijos ir nedarbo yra, tačiau jie vienas kitą įtakoja tik kaip statistiniai rodikliai. Darbo gale padarytos išvados, kad tiesiogiai nedarbo lygis infliacijai įtakos nedaro ir jų tarpusavio priklausomybę lemia kiti veiksniai kaip: lūkesčiai, centrinių bankų veikla, fiskalinė politika ir pan., kas atskleidžiama modernioje Filipso kreivės teorijoje. Todėl pirminė Filipso kreivė tyriamais atvejais nepasitvirtino, o infliacija ir nedarbas yra kitų procesų pasekmės, bet ne vienas kito priežastys.
During the past few decades big inflations and unemployments rates are named as one of the economys biggest ills, with whom governments have to fight using fiscal and monetary policy. To achieve stable and not harmful (small rates) levels of inflation and unemployment, is the key idea of governments’ decision making fields. But practice shows that when economy develops according to natural business cycles, these two problems changes each other: when economy is growing, unemployment rate is decreasing but inflation is rising and in reverse, when economy is in recession. Often it seems that those changes are natural and that there is a connection between inflation and unemployment. We can see similar processes from economys rise periode till 2007, recesion in 2008, recovery in 2009 – 2010 and in a debt crises in period from the end of 2010 till 2011. Current few years situation in Lithuania and European Union and all over the world shows that there is changes in labor and prices markets. So here comes the problem – what kind of connection is between inflation and unemployment and how ones changes can affect others? How it is possible to control these processes and what other factors influences them? Appealing to the problem, investigations object is inflation and unemployment, relations between them and indicators which affects problems. Analyses aim: to exercise Lithuania’s and Europeans Union indicators – inflation and unemployment – research and achieve, what are connections among these two macroeconomical problems. Investigation tasks: to describe conceptions of inflation and unemployment; to present origins and values of these processes to all countries economy; to analyze the theoretical aspect of traditional and modern Phillips curve; to discuss the past few years situation in Lithuania and European Union; to explore governments actions to promote economical growth after crises, to identify achieved results and new problems related with debt crise; to carry out the dependence between inflation and unemployment in Lithuania and European Union. During all master work there is analyzed Lithuanias and foreign authors literature, statistical data. First part of the work describes inflation’s and unemployment’s conceptions, macroeconomical origins and meanings to countries economys. In the second part, there is analyzed the real situation in the world, according to the most important theories of economy (Classical and Keynesian). The third and the fourth parts of essay are assigned to specific investigation, to achieve what are relations between inflation and unemployment in Lithuania and European Union. Obtained results shows, that there is connection among inflation and unemployment, but only statistical, what allows to do conclusions, that there is no direct relation between these two problems – inflation and unemployment are the consequences of other processes and they dont causes each other. That means, that standart Philips curve fails.